Jei nubrauks kompensacijas, teks palikti namus ir bėgti. Taip niūriai prasidėjus rudeniui ir nepaliaujamai artėjant šildymo sezonui mąsto Agrastų gatvės 8-ojo namo gyventojai.
Keturių butų name gyvena pensininkai, kuriems priklauso lengvatos. Antraip jie 700–900 ar net tūkstančio litų sąskaitų nepajėgtų susimokėti.
Tačiau namo rekordininko gyventojai per visą vasarą net nemėgino ieškoti specialistų, kurie patartų, kaip mažinti žvėriškas sąskaitas.
Tad atrodo, kad ir šį šildymo sezoną Agrastų gatvės 8-asis namas bus daugiausia šilumos iššvaistantis pastatas.
Rudenį – niūrios mintys
Panerių geležinkelio stotyje ūkia traukiniai, tikrai nepraskaidrindami niūrių pensininkų minčių.
Agrastų gatvės namas – prie pat geležinkelio. Užmetus akį į fasadą nesunku pasakyti, kad šilumos taupymas čia niekam nerūpi. Langai seni, mediniai, durys kiauros. Apie sienų šiltinimą nėra net ko kalbėti.
Todėl nenuostabu, kad, tarkim, šaltą praėjusių metų gruodį vienas butas išpleškino 4038 kilovatvalandes šilumos energijos.
Sutaupė kelis šimtus litų
Dar neseniai visuose keturiuose butuose gyveno pensininkai. Viena aštuoniasdešimtmetė moteris prieš pusmetį mirė ir į jos butą persikraustė anūkė.
Kitą pensininkę Veroniką išvežė į ligoninę. Širdis sustreikavo prieš šildymo sezoną. Vis dėlto dabar pensininkai išdidžiai sako, kad jų name yra ir jaunų žmonių. Bet tai neišgelbės nuo didžiulių sąskaitų.
Už 38 kvadratinių metrų butą pensininkė Jadvyga Staniul praėjusį šildymo sezoną kiekvieną mėnesį mokėjo apie 700 litų. Ir tai – su kompensacija, nes moteris prižiūri trisdešimt metų ant patalo gulintį brolį.
„Nežinau. Vienintelė išeitis – bėgti iš šito namo viską palikus, kad niekas nepavytų. Tokio buto niekam neparduosi”, – skėsčiojo rankomis moteris, paklausta, ką darys, jei šildymo kainos dar išaugs.
Tiesa, visi namo gyventojai per vasarą taupė, kiekvieną mėnesį atidėdami po kelis šimtus litų šildymo sezonui. Bet tai – katino ašaros, palyginti su tuo, ką reikės sumokėti sušilus radiatoriams.
J.Staniul prisipažino, kad be kompensacijų nepragyventų.
Juk pinigų reikia ne tik maistui, bet ir vaistams nevaikštančiam broliui.
Stebi tirpstantį sniegą
Priminus, kad kitų namų gyventojai stengiasi sumažinti sąskaitas keisdami langus, duris, renovuodami šildymo sistemas, pačius pastatus, kita namo gyventoja atšovė, kad ji vos išgali susimokėti už šildymą.
Langams, durims ar kitoms išlaidoms pinigų nelieka.
„O jeigu po remonto sąskaitos nesumažės? Kas tada?” – nepasitikėjimo ugnelės blyksteli pensininkės akyse.
Kažkas pagyvenusiems namo gyventojams pasakė, kad šiluma dingsta netgi neatkeliavusi į šį daugiabutį, kažkur po žeme.
Ir pensininkai šventai tuo tiki, žiemą stebėdami, kaip tirpsta sniegas toje vietoje, kur yra šilumos trasa.
Tas patarėjas taip pat pasakė, kad, norint suremontuoti šilumos trasą, kiekvienam butui teks pakloti po 3 tūkst. litų. Pensininkai susiėmė už galvos. Ir net nemėgino ieškoti tikrų specialistų, kurie patartų, kaip mažinti šildymo išlaidas. J. Staniul prisipažino nė nežinanti, kur kreiptis.
Krosnių mūryti neketina
Agrastų gatvės 8-ąjį namą 1963 metais pastatė sovietų kareiviai. „Turbūt jie statybines medžiagas pardavė ir pragėrė, nes visos sienos kiauros”, – atsiduso pensininkė.
Kadaise butuose buvo įrengtos krosnys, bet dar sovietmečiu gyventojai jas išardė.
Tačiau dabar jiems pasiūlymas šildytis malkomis neatrodo viliojantis. Juolab kad reikėtų vėl mūryti krosnis ar židinius, valyti kaminus. Tai pensininkams – per sunkus uždavinys. O ir pinigų tam nėra.
Trasų nereikėtų kaltinti
„Tiesa yra labai paprasta. Tas namas daug moka, nes daug šilumos suvartoja. O daug suvartoja, nes yra nesandarus”, – aiškino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Jis atmetė namo gyventojų priekaištus, kad daug energijos išeikvojama dėl nesandarių trasų šildant žemę.
Elektros tinkluose nuostoliai sudaro apie 12 procentų, o šilumos trasose – vidutiniškai 15 procentų. O Vilniuje pastarasis rodiklis siekia 12 procentų. Jis beveik toks pat kaip ir Helsinkyje. Ten šilumos nuostoliai – 10 procentų.
„Pagal trasas mes netoli nuo skandinavų, atlikome daug darbų. Tačiau su namais dar nedaug padaryta”, – tikino V. Stasiūnas.
Pagal šilumos suvartojimą visą praėjusį šildymo sezoną Agrastų gatvės 8-asis namas sostinėje buvo pirmoje vietoje. Ankstesniais šildymo sezonais jis šia vieta kartais dar pasikeisdavo su J. Tiškevičiaus, Popieriaus ar V. Grybo gatvių daugiabučiais.
Namo gyventojus smaugia ne tik šildymo kainos. Daugiabutis neprijungtas prie nuotekų sistemos.
Už nuotekų išvežimą pensininkai kas antrą mėnesį moka po 70 litų. Bet rezervuaras vėl greitai prisipildo ir skleidžia sunkiai pakeliamą smarvę.
