140 kv. m namas itin sandarus, sienos apšiltintos termoizoliaciniu sluoksniu, o šildoma elektra. Viduje įrengti davikliai, smarkiau pašvietus saulei šildymo sistema reaguoja į lauko temperatūros pokyčius ir atsijungia. Tokiame name šilta net už lango esant speigui. Atlikti bandymai parodė, kad lauke spaudžiant 30 laipsnių šalčiui per parą vidaus patalpų oro temperatūra nukrenta vos pusę laipsnio.
Ant stogo sumontuotas saulės kolektorius. Saulės energija naudojama vandeniui pašildyti. Namo statytojai paneigė mitą, kad pas mus per mažai saulės, kad būtų galima ištisus metus naudoti jos energiją. Tyrimai parodė, kad jos yra tiek, kiek reikia.
Šis eksperimentinis namas bus stebimas dvejus metus. Klaipėdos universiteto mokslininkai atliks išsamius tyrimus, kiek namas ekonomiškas, kaip taupoma energija, kaip ateityje jį padaryti dar efektyvesnį.
Jie specialiais prietaisais matuos namo vidaus temperatūrų režimą, mikroklimatą, slėgį, kartu ir namo gyventojų savijautą, emocijas. Apibendrintus duomenis mokslininkai žada pateikti visuomenei.
„Šis namas išsiskiria savo sienų, stogo, pamatų storiu. Energiją taupantys namai - tikras iššūkis mūsų itin inertiškai visuomenei. Tam, kad šią naujovę priimtų, žmonėms reikia ir laiko, ir daugiau informacijos“, - įsitikinęs projekte dalyvaujantis Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto Statybos katedros vedėjas Darius Narmontas.
Pasirinkę statyti pasyvųjį namą jau žino atsakymą į klausimą, ką daryti, kad mokesčiai už šilumos ir elektros energiją nesurytų viso šeimos biudžeto. Pasyviuoju vadinamas energijos beveik nenaudojantis namas, kurių mūsų šalyje dar nėra daug, tačiau netrukus tai netrukus taps ne prabanga, o būtinybe.
„Jie vadinami ateities namais. Pagal Europos Sąjungos direktyvas jau po dešimtmečio statyti bus galima tik tokius – aplinkai nekenkiančius namus. Šie namai ne tik saugo aplinką, bet ir padeda sutaupyti. Apskaičiuota, kad gyvenant pasyviame name per 30 metų galima sutaupyti iki 140 tūkst. litų. Jeigu dujų ir elektros kaina ir toliau kils, sutaupyta suma gali būti dar didesnė - su kiekvienu energijos šaltinių pabranginimu, tokių namų ekonominis efektas tik didėja. Tokiuose namuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba yra labai mažas, o didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija“, - pasakojo energijos beveik nenaudojančių namų klasterio „Ecovizija“ projektų vadovas Gediminas Butkus.
