Iš pirmo žvilgsnio Kaune išsinuomoti galima kone viską: drabužį, būstą, žemę, vandens telkinį, automobilį, verslo patalpas, darbuotojus, laisvalaikio įrangą, vaikiškus žaislus ir dar aibę kitų daiktų.
Daliai verslininkų nuoma – tik papildoma paslauga išskirtinių poreikių klientams. Taip galima išsinuomoti, biuro, laisvalaikio, fototechnikos. Ne mažesnei daliai įmonių automobilių, proginių drabužių, įrenginių ar įrankių nuoma – pagrindinis verslas.
Tačiau paklausti, kada daiktą verta pirkti, o kada – nuomotis, specialistai vienbalsiai pataria įvertinti, kaip dažnai to daikto reikia, ir lyginti ne vien nuomos ir daikto kainos santykį, bet ir atsižvelgti į jo priežiūros, saugojimo, remonto išlaidas.
Nuotykiauti – išsinuomojus
Jei sumanėte paslidinėti kalnuose, kopti į uolas ar kalnus, išbandyti kalnų dviratį – nebūtina tuojau pat pirkti specialią ir dažniausiai nepigią įrangą. Ją galima tiesiog išsinuomoti.
„Nuosavos įrangos prireiks tuo atveju, jei pramoga iš tikrųjų užkabins taip, kad be jos jau neįsivaizduosite savo laisvalaikio“, – šyptelėjo ekstremalių pramogų entuziastas Skirmantas Paukštys.
Verslininkas, sportininkas, aktyvaus gyvenimo būdo propaguotojas nuolat keliauja ar organizuoja sudėtingus žygius baidarėmis, dviračiais, rengia laipiojimo, kopimo į uolas, speleologijos varžybas, maratonus, Šiaurės šunų kinkinių lenktynes.
Dabar įrangos jis nebesinuomoja: nemažai ekstremalių pramogų išbandęs, o kai kurias jų pats išpopuliarinęs Lietuvoje vyras turi įsigijęs visko, ko reikia adrenalino prisotintam laisvalaikiui.
Pomėgį pavertęs verslu, S. Paukštys yra įkūręs netradicinio aktyvaus laisvalaikio parką, nuomoja patalpas renginiams, baidares, kalnų turizmo ir alpinizmo inventorių.
Miegmaišį geriau turėti savo
Neapsisprendžiantiems, ką iš įrangos reikėtų pirkti, o ką – nuomotis, S.Paukštys pataria suskaičiuoti, kiek kartų per metus skiriama vienam ar kitam pomėgiui. Sava įranga tampa būtina keliaujant ar sportuojant nuolat. Tačiau jei vykstate slidinėti ar išplaukiate baidarėmis vos kartą per metus, reikiamą įrangą geriau nuomotis.
Vienam kitam kartui neverta pirkti ir palyginti nepigaus alpinizmo inventoriaus. Štai vadinamosios alpinistinės katės, tvirtinamos prie batų: jas išsinuomoti savaitei kainuoja vos 100 litų, o įsigyti – apie 500 litų.
Vienintelei kelionei neverta pirktis alpinistinio šalmo už 200–300 litų, jei galima jį išsinuomoti už 50 litų. Tik miegmaišį higienos sumetimais verta turėti savo.
Ar verta puikuotis prabanga?
Panašios nuostatos visada laikėsi golfo žaidimo pradininkas Lietuvoje, Lapėse (Kauno r.) įkūręs pirmąjį golfo aikštyną Vytautas Motiejūnas.
Besimokantieji šio žaidimo inventorių nebrangiai nuomodavosi, o nuosavus golfo komplektus, kurių kaina gali siekti ir keliolika, ir keliasdešimt tūkstančių litų, dažniau įsigydavo patyrę žaidėjai.
„Bet visada pasitaiko ir tokių, kurie, įsigiję itin brangų, prabangų žaidimo inventorių, nė karto net neišsitraukia iš krepšio golfo lazdos. Mes tokius vadiname pižonais“, – prieš keletą metų yra tyliai pasišaipęs V. Motiejūnas.
Nori pramogauti aktyviai
S. Paukščio pastebėjimu, pastaraisiais metais gerokai padidėjo žmonių susidomėjimas aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdais. Net ir gimtadieniui patalpas pramogų parke išsinuomojęs svečių pulkas jau pageidauja ne vien įprasto lietuviško pokylio, bet ir keleto valandų aktyvių pramogų lauke, kuriame išbando save įvairaus sudėtingumo rungtyse.
Kai kurias prekes, kaip dviračius, žmonės labiau linkę ne nuomotis, o įsigyti. Veikiausiai dėl persotintos vandens pramogomis rinkos nebeskubama pirkti baidarių ir banglenčių. Bet jėgos aitvarų, MTB kalnų dviračių rungtys vis atranda naujų entuziastų.
Nežinia, ar susidomėjimą lauko tenisu atgaivino sportininko Ričardo Berankio pergalės tarptautiniuose turnyruose, bet jau kurį laiką daugėja lauko teniso mėgėjų, linkusių iš pradžių išbandyti nuomotą teniso raketę.
Populiarėja laipiojimo sportas, kuris įtrauktas į 2020 metų olimpinių žaidynių programą. Keletui valandų išsinuomoti laipiojimo įrangą kainuoja vos keliolika litų, o adrenalino ir gerų emocijų – su kaupu.
Šuns nei augalo nenuomos
Tačiau nors pats organizuoja Šiaurės šunų kinkinių varžybas ir labai mėgsta šių veislių šunis, S.Paukštys itin atsargiai ir skeptiškai vertina galimybę nuomotis gyvūnus. Tad šunų kinkinio Lietuvoje pramogai neišsinuomosi. Patyrę ir mylintys augintojai geriausiu atveju ramaus būdo Šiaurės šunis vienas kitam paskolina.
Interneto platybėse sklandanti miglota galimybė išsinuomoti gyvūną Kaune nėra prigijusi. Vienintelė išimtis – gyvūnų globėjų jau prieš dešimtmetį pasmerktas, bet tebeklestintis proginės balandžių nuomos verslas.
O štai floristė Loreta Fominienė, dar neseniai nuomojusi gyvus augalus ir gėlių kompozicijas aplinkai puošti, šios paslaugos atsisakė. Meistrę nuvylė ir papiktino, kaip neatsakingai užsakovai elgiasi su jiems patikėtomis gyvomis puošmenomis.
Renginiams ir pobūviams išnuomoti augalai būdavo sugrąžinami suniokoti, aplaužyti, nuskabytais lapais. Dažna gėlė žūdavo dėl staigių aplinkos sąlygų, temperatūros, apšvietimo pokyčių. Dabar L. Fominienė klientams siūlo nebent dirbtinių augalų kompozicijas.
Pramogų pasiūla didžiausia
Pramogoms skirtų nuomos paslaugų mieste – apstu: vaikų šventėms už 80 – 200 litų galima išsinuomoti nedidelį batutą, kurį organizatoriai žada pastatyti kieme, sodyboje pas senelius, pavėsinėje ir net kambaryje. Suaugusieji už 200 litų parai ar 500 litų savaitei gali pasilepinti kilnojamosios pirties nuoma.
Už 150–400 litų valandai galima išsinuomoti visą arsenalą: nuo vandens, sniego, keturračių motociklų iki greitaeigių katerių, jachtų ir net Rusijos milicijos automobilių.
Vakarėliui ant ratų siūlomas pramoginis limuzinas už 130 litų valandai. Gerokai pigiau – apie 35 litus už dieną – kainuos pasivažinėti paprastu išsinuomotu dviračiu, tik ši paslauga ne itin populiari: dviračių mėgėjai Kaune juos dažniausiai ir turi.
O štai lengvųjų automobilių nuoma – vienas konkurencingiausių verslų mieste. Šias paslaugas teikia keliolika įmonių. Automobiliai dažniau nuomojami ne šventėms, o reikalams, pagrindiniai klientai – svečiai, atvykę iš kitų miestų ar valstybių.
„Dažniausia klientų klaida – skambina prieš atvykdami arba jau atvykę ir automobilio pageidauja kone tuojau pat. O juos rezervuoti reikėtų maždaug savaitę iki atvykstant“, – pastebėjo vienos nuomos įmonės direktorius Justinas Narkevičius.
Pigiau automobilį nuomotis ilgesniam laikui. Parai išsinuomoti lengvąjį automobilį kainuoja 90 – 130 litų, o dviem savaitėms paros nuomos kaina sumažėja iki 50 – 80 litų.
Patiriami nuostoliai padengiami iš 500 litų užstato, kurį reikia sumokėti prieš išsinuomojant, bet jei automobilis atiduodamas tvarkingas ir švarus, užstatas užsakovui grąžinamas.
Krizė išblaivė statybininkus
Gal paradoksalu, bet vienai populiariausių – statybos įrenginių bei įrankių nuomos sričiai į naudą išėjo prieš keletą metų prasiautusi ekonominė krizė.
Į skolą įsigyta brangi technika, už kurią reikėjo mokėti įmokas ir palūkanas, buvo viena iš gausių statybos įmonių bankrotų priežasčių.
Prieš 5 metus nuomotojams statybininkus tekdavo įkalbinėti nuomotis statybos įrenginius, o dabar išlikusios rinkoje įmonės jau pačios supranta, kad neverta visko pirkti, ir dalį įrenginių ar įrankių nuomojasi.
Pasiūla – milžiniška: nuo grąžto už 5 litus per dieną iki reto agregato, kurio darbo diena kainuoja šimtus ar net tūkstančius litų. Tačiau pagarbiai elgtis su ne savo daiktu išmoko anaiptol ne visi statybininkai.
Neatsargumas kainuoja
Kaune teikiama ir viena retesnių – profesionalios fototechnikos nuomos paslauga. Žinomų firmų fotobjektyvus ir fotoaparatus atsakingiems užsakymams dažniausiai nuomojasi įgudę, bet neprofesionalūs fotografai, neturintys norimo arsenalo.
Taip pat kokybiškų aparatų ar objektyvų išsinuomoti kartais ieško profesionalūs, savo techniką turintys fotografai – ypač kai atsakingam darbui samdosi asistentą ar nori apsidrausti, kad visa turima technika reikiamu momentu veiktų be priekaištų.
„Mėgėjų pasitaiko rečiau, nes jie dažniausiai nežino, ko nori. Vienas kitas nuomojasi iš smalsumo, kad suprastų, ko vertas geresnis objektyvas, kurio jis negali įsigyti, arba prieš pirkdamas nori įsitikinti, ar daiktas tenkins lūkesčius“, – pasakojo fotopaslaugų firmos vadybininkas Gintautas Drakšas.
Atsižvelgiant į objektyvo kainą, jį galima išsinuomoti ir už 25–60, ir už 200 litų parai, profesionalaus fotoaparato nuoma kainuoja 100–150 litų parai.
Tai – iki 10 kartų pigiau, nei reikiamą daiktą pirkti. Tačiau brangaus ir tikslaus daikto nuoma turi savo trūkumų. Vienintelis neatsargus krestelėjimas – ir kišenė gali palengvėti bemaž tūkstančiu litų už aparato remontą.
„Žmogus, prieš išsinuomodamas tokį daiktą, turi rimtai pasvarstyti, ar iš tikrųjų jo reikia, ką su juo darys, ir jausti atsakomybę“, – sakė darbuotojas.
Meną „daro“ ne technika
Per pastaruosius metus, kai firma teikia fototechnikos nuomos paslaugas, reta atvejų, kad būtų tekę klientams reikšti rimtų pretenzijų dėl grąžinamo daikto kokybės. Dažniausi „prasižengimai“ – įbrėžimai, sukeisti aparatų dangteliai.
G.Drakšą stebina kai kurių nepatyrusių klientų savikliova ir neišmanymas. Yra pasitaikę, kai klientė išsinuomojo fotoobjektyvą, o grąžindama skundžiasi: šventė buvo sugadinta, nes objektyvas neveikė. Paaiškėjo, kad ji tiesiog nemokėjo nustatyti automatinio fokusavimo.
„Yra žmonių, kurie, prisižiūrėję internete profesionalių nuotraukų, galvoja, kad tą meną „padaro“ technika. Tuo tarpu fototechnika – tik įrankis, tik 10–20 proc. to darbo ir įgūdžių, kuriuos reikia įdėti pačiam žmogui. Todėl geriau kruopščiai planuoti, ką su tuo daiktu veiksi. Šiaip išėjęs „pašaudyti“, gali neparsinešti nieko. Išeis paprastos, tik geresnio lygmens nuotraukos“, – apibendrino pašnekovas.
Nuomojant lengviau planuoti išlaidas
Dainius Tamulynas
„Ramirent Baltic“ Vidurio Lietuvos nuomos regiono vadovas
„Kokį įrenginį ar įrankį pirkti, o kurį nuomotis, neretai lemia įmonės vidinė kultūra.
Dažniau techniką nuomojasi užsienio kapitalo bendrovės, lietuviai linkę turėti savo įrankius.
Dažniausia klaida – lyginti nuomos išlaidas su daikto įsigijimo verte, nes neatsižvelgiama į priežiūros, remonto, sandėliavimo išlaidas.
O jos neišvengiamos, jei, tarkime, įsigytu traktoriumi dirbama keletą mėnesių per metus.
Nuomojant aiškesnės įmonės sąnaudos, taip pat galima pasinaudoti iš kitų šalių atgabenta itin brangia technika, kurią šiaip Lietuvoje būtų per didelė prabanga laikyti.
Nuomos kultūra statybos įmonėse pamažu auga, o darbo kultūra dar gerokai atsilieka: nemažai nuomotų įrenginių sugadinama aplaidžiai dirbant.“
