Mažesnė nei 1000 litų alga - grėsmės įmonei ir neetiškumo darbuotojui ženklas

Jei įmonė nemoka bent 1000 litų mėnesinės algos, tai, tikėtina, ji moka algas „vokeliuose“, artėja prie bankroto arba tiesiog neetiškai elgiasi. Taip pareiškė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

„Vieni siūlo vienokius vidutinius atlyginimus, kiti kitokius, bet aš nematau, kad būtų pasiremta kažkokiais skaičiavimais“, - kalbėjo V. Sutkus.<br>D. Umbraso asociatyvi nuotrauka
„Vieni siūlo vienokius vidutinius atlyginimus, kiti kitokius, bet aš nematau, kad būtų pasiremta kažkokiais skaičiavimais“, - kalbėjo V. Sutkus.<br>D. Umbraso asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Sytas

Sep 24, 2012, 7:22 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 2:51 PM

„Akivaizdu, kad dabartinis minimalus atlyginimas nebetinkamas, jis nebegali toks būti. Turėtų būti 1000 litų. Nes tai simbolinė riba, kurią peržengus įmanomas tolimesnis dialogas tarp darbdavių, darbuotojų, visuomenės“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V. Sutkus.

Šiuo metu minimali alga yra 850 litų. Ji padidėjo rugpjūtį, iki tol alga buvo 800 litų. Atskaičius mokesčius, „į rankas“ išmokama kiek mažiau kaip 700 litų alga.

„Jei šiandieną žmonėms nemokama tūkstančio litų, tai arba tas verslas yra problemiškas, arba kažkas negerai su verslo etika, arba kažkas negerai su tuo darbdaviu, jo verslu, įmone. Bent tūkstantį litų šiuo metu reikia mokėti“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V. Sutkus.

Pasak jo, siūlymas mokėti 1000 litų minimalią algą yra realesnis, nei kai kurių politinių partijų siūlymai ją kelti iki 1800 litų. Tokią minimalią algą žada „Tvarka ir teisingumas“. 

„Mes esame arčiau žemės, realistiškesni, todėl siūlome tai, ką siūlome. Vieni siūlo vienokius vidutinius atlyginimus, kiti kitokius, bet aš nematau, kad būtų pasiremta kažkokiais skaičiavimais“, - kalbėjo V. Sutkus.

Jis kaltino dabartinę Vyriausybę, kad ši nesirūpina gerinti verslininkų įvaizdžio.

„Matome tendencijų, susijusių su verslininko įvaizdžio neįvertinimu ar menkinimu. Tai įgyja socialines pasekmes: vos keli procentai jaunimo nori steigti nuosavą verslą, nori būti versle. Verslininko įvaizdis pastaruoju metu įgyja neigiamą prasmę.

Žinoma, nebūna dūmų be ugnies, yra neigiamų pavyzdžių. Bet šita kryptis įgijo per didelį pagreitį, tikrai reikėtų mums visiems sustoti, pamąstyti, kas moka pinigus į biudžetą, iš kieno mokesčių gyvuoja valstybė. Būtina didesnė atsakomybė iš valstybės institucijų“, - svarstė V. Sutkus.

Jis pristatė savo vadovaujamos konfederacijos siūlymus Seimo rinkimuose dalyvaujančioms partijoms. Valstybei pasiūlyta kuo mažiau dalyvauti privačiame versle, perduoti Europos Sąjungos paramos skirstymą Ūkio ministerijai arba Vyriausybės kanceliarijai, o viešųjų pirkimų nugalėtoją nustatyti ne pagal mažiausią kainą, o pagal ekonominį naudingumą.

Jis taip pat siūlė nustatyti „Sodros“ įmokų lubas, o prieš keičiant mokesčių įstatymus gerai juos apsvarstyti.

Lietuvos verslo konfederacija skelbiasi esanti didžiausia Lietuvoje paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija, ji vienija daugiau nei 1500 Lietuvos įmonių, 18 Lietuvos verslo asociacijų, jos nariai sukuria per 20 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.