Buvusio vandens bokšto gyventojai didžiuojasi neįprasta savo namo architektūra ir išskirtiniais panoraminiais vaizdais.
Iki dešimtojo dešimtmečio pradžios šiame statinyje tilpo 250 tūkstančių litrų vandens, tačiau atsiradus elektrinėms siurblinėms tapo nebereikalingas.
Belgijoje į kiekvieną istorinį statinį žvelgiama su pagarba, todėl 1938-aisiais pastatytas bokštas pateko Kultūros ir architektūros paminklų apsaugos draugijos žinion.
Iš pradžių vandentiekio bokštas buvo sutvirtintas: pastatytos mūrinės atramos, restauruotas plytų mūras, o viršuje kiek paplatinti langai.
2007-aisiais kilo idėja seną statinį paversti šiuolaikišku ir naudingu.
Iš pat pradžių buvo sutarta, kad maždaug kartą per mėnesį nestandartiniame statinyje, esančiame patogioje vietoje netoli Briuselio oro uosto, bus rengiamos konferencijos ir seminarai didžiųjų kompanijų vadybininkams.
Visą likusį laiką vandentiekio bokštas – tiesiog gyvenamasis namas.
Žvelgiant į naujam gyvenimui prikelto statinio schemą labiausiai į akis krinta priešpaskutiniame aukšte esantis miegamasis kupolo formos lubomis ir sraigtiniais laiptais.
Bokšto vidus padalytas į šešis aukštus.
Pirmajame – įėjimas į namą ir dviem automobiliams skirtas garažas, antrajame yra sandėliukas ir drabužinė, trečiajame įrengtas miegamasis ir kabinetas su nedideliu sanitariniu mazgu, ketvirtajame – didelis vonios kambarys, penktajame – didelis miegamasis, šeštajame – svetainė, virtuvė ir valgomasis.
Čia yra ir salė renginiams su įdiegtomis visomis informacinėmis technologijomis ir būtina įranga konferencijoms.
Septintasis namo su bokštu aukštas – apžvalgos aikštelė su balkonu ir dušu gryname ore, iš kur atsiveria puikus vaizdas į apylinkes ir Briuselio oro uostą.
Lietuvoje – miestų puošmena ir griuvėsiai
Lietuvoje taip pat galima įsigyti vandentiekio bokštą. Internetinėje paieškoje surinkę žodžius „parduodu vandens bokštą” nustebsite, kad jų siūlomas ne vienas. Neseniai buvo parduotas 8 kv. metrų Užupio vandentiekio bokštas (1) su 34 kv. metrų sklypu aplink jį, kuriam jau yra duotas atnaujinimo darbų leidimas. Pasak Kultūros paveldo departamento vadovo Vito Karčiausko, pagal projektą ten turėtų būti įrengta labai įdomi studija.
Rietave esančiame vandens bokšte veikia alaus darykla, šis statinys taip pat yra Kultūros vertybių registre.
Kauno Aleksoto rajone XIX amžiaus pabaigoje iškilusiame raudonų plytų vandentiekio bokšte (2) prieš kelerius metus verslininkas Vigintas Kirstukas ketino įrengti restoraną, atkurti jame autentišką aplinką. Tačiau dėl užklupusių finansinių problemų šios minties kauniečiui teko atsisakyti. Bokštas atiteko kitiems šeimininkams.
Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė ragina Aleksoto bendruomenę nesėdėti rankų sudėjus ir siūlyti, kad bokštas būtų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Kaip apsaugoti griūvantį 12 metrų vandentiekio bokštą, stovintį prie Kaišiadorių geležinkelio stoties (3), svarsto ir šio miesto savivaldybė.
Nors verkiant reikėtų sutvirtinti bokštą, jis vis dar įtrauktas į lankytinų Kaišiadorių vietų sąrašą.
Statinys dar priklauso bendrovei „Lietuvos geležinkeliai”, tačiau ketinama netrukus jį perduoti miesto savivaldybei.
„Jei bokštas nestovėtų prie pat geležinkelio, jis tikrai sudomintų verslininkus, ieškančius vietos restoranui arba kavinei”, – neabejoja Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Giedrė Streikauskaitė. Beje, 1883 metais pastatytame bokšte dar yra išlikę autentiškų vandentiekio įrenginių.
Lietuvos kultūros vertybių registre yra vos 8 vandentiekio bokštai ir vienas vandentiekio siurblinės statinys Vilniuje (4). Tai reiškia, kad juos įsigijusiems tektų paisyti tam tikrų paveldo reikalavimų.
Kiti vandentiekio bokštai (jų dauguma) statyti sovietmečiu. Jie yra dviejų tipų: betoniniai ir metaliniai. Vandentiekio bokštai turi nedidelę apžvalgos aikštelę, kuri yra pasiekiama sraigtiniais laiptais.
Šiuo metu panašūs bokštai parduodami Trakų, Jurbarko, Biržų rajonuose. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, Lietuvoje šie statiniai kol kas nėra geidžiama prekė.
