Dizainas - neatsiejama eilinio suomio gyvenimo ir identiteto dalis. Kaip sauna, degtinė, jūra ar neprognozuojami orai. Tuo užteko įsitikinti praleidus Helsinkyje – pasaulio dizaino sostinėje - vos keletą dienų.
Tai viena iš trijų priežasčių, „World Design Capital Helsinki 2012” vykdantysis direktorius Pekka Timonenas užlenkia pirštą, kodėl šis vardas šiemet patikėtas Suomijos sostinei.
Kita priežastis – gilios Suomijos dizaino tradicijos. Suomiškas pavardes tikrai nelengva įsiminti, tačiau bent kiek besidomintys dizainu tikrai yra girdėję garsiausių XX amžiaus suomių dizainerių, tokių kaip Kajaus Francko, Alvaro Aalto, Eero Aarnio ar jaunosios kartos atstovų - Harri Koskineno, Illko Suppaneno pavardes.
Suomijos dizainą pasaulyje jau ne vieną dešimtmetį reprezentuoja tokios kompanijos, kaip baldų „Artek”, stiklo dirbinių „Iitalla” ar audinių „Marrimeko“.
Trečiasis pirštas-priežastis – Helsinkis yra vienas sparčiausiai besikeičiančių Europos miestų.
Helsinkio miesto ir priemiesčių pokyčius atsispindi ne kylantys dangoraižiai, kurių nė vieno taip ir neteko pamatyti, bet jau esamų pastatų renovacijos, novatoriškos viešųjų erdvių koncepcijos, jų funkcijų keitimas ir pritaikymas naujoms helsinkiečių ir sostinės svečių reikmėms.
Tokių urbanistinių, socialinių ir netgi kulinarinių projektų įgyvendinimui suomiai, savaime suprantama, pasitelkia ir dizainą. Suomių taksisto nuomonė
Oficialiai nurodoma, kad pasaulio dizaino sostinės projektas kainavo daugiau nei 50 milijonų eurų, tačiau dėl to neburbėjo net iš oro uosto vežęs taksistas.
Tiesiai paklausus, ar tai ne per brangu net suomiams, jis diplomatiškai atkreipė dėmesį, kad šio projekto finansinė grąža apima ne tik šalies įvaizdį ar jos reprezentavimą, nors jis galėtų patvirtinti, kad užsieniečių srautas iš Helsinkio oro uosto šiemet gerokai padidėjo.
Pasak jo, didžioji dalis projektų skirti eiliniams žmonėms ir jis pats kelis dizaino renginius aplankė. Galima tikėti arba ne, bet P. Timonenas taip pat akcentavo, kad nemaža dalis projektų, pradėtų būtent pasaulio dizaino sostinės paskelbimo proga, išliks ir bus plėtojami toliau - jie skirti patiems suomiams.
Viename judriausių centrinių Helsinkio skverų Narinkka birželio pradžioje iškilusi Tylos koplyčia galėtų būti chrestomatiniu ir taksisto, ir P. Timoneno žodžius iliustruojančiu pavyzdžiu.
Nusileidus pasaulio dizaino sostinės renginių uždangai niekas nesiruošia jos griauti ar kur nors išvežti. Priešingai - šis išskirtinės architektūros pastatas jau tituluojamas naujuoju Helsinkio architektūros simboliu – ją lanko ne tik turistai, bet mėgsta užsukti ir patys helsinkiečiai.
Dizainą kuria sau
Suomijoje aiškiai suvokiama, kaip dizainas daro įtaką kasdienio gyvenimo kokybę. Tai - neatsiejama tautinės kultūros ir identiteto dalis.
Helsinkio dizaino muziejus jau veikia keletą dešimtmečių ir daugiau kaip 75 tūkstančių dizaino objektų kolekcija buvo surinkta ne specialiai „WDC Helsinki Design Capital 2012“ proga.
Ką tik duris atvėrusi naujoji Helsinkio universiteto biblioteka skirta ne pasipuikuoti prieš užsienio žurnalistus ar turistus, o pačių suomių jaunimui.
Jaukus Helsinkio dizaino rajonas, kuriame įsikūrusios daugiau kaip 200 dizaino parduotuvių, studijų, galerijų, muziejų, restoranų taip pat neatsirado per vieną naktį.
Gaivina seną kvartalą
Šiuo metu Helsinkio miesto galvos itin didelį dėmesį skiria „The Abbattoir“ projektui. Taip vadinamas ketvirtojo dešimtmečio architektūros buvusių skerdyklų istorinių pastatų kompleksas netoli centrinės Helsinkio dalies, kuriuos 1933 metais suprojektavo Bertelis Liljequistas.
Dalis pastatų turi saugomų istorinių vertybių statusą, o kituose ar teritorijoje šalia jų įrengiamos kūrybinės erdvės, kulinarinės ir laisvalaikio zonos – „pop–up“ restoranėliai, kavinukės, ūkininkų turgeliai.
Eiliniai helsinkiečiai ir miesto svečiai čia kviečiami pavakarieniauti, lankyti kulinarijos kursus ir paskaitas, apsipirkti ar apžiūrėti meno ir dizaino ekspozicijų. Šio kvartalo koncepcija panaši į „Meatpacking“ rajono Niujorke ar „Kodbyeno“ Kopenhagoje.
Dizaino sostinių istorija
Pasaulio dizaino sostinę kas dvejus metus nuo 2008 metų skelbia tarptautinė pramoninio dizaino organizacijų taryba (Icsid).
Tapti pirmąja pasaulio dizaino sostine garbė teko Turinui. Po poros metų 2010 m. pasaulio dizaino sostine paskelbtas Seulas (Pietų Korėja).
2014-aisiais iš Helsinkio estafetę perims Keiptaunas (PAR), o 2016 m. pasaulio dizaino sostine taps Taipėjus. Akivaizdu, jog dar negreit pasaulio dizaino sostinė bus taip arti Lietuvos, net jei iki Helsinkio šiek tiek toliau nei iki artimiausio „Ikea“ prekybos centro Varšuvoje.
Ko veržtis į Varšuvą – kaip ir aišku, o į Helsinkį? Helsinkio pasaulio dizaino sostinės programą sudarė daugiau kaip 300 projektų, kurie visus metus vyko ne tik Helsinkyje, bet ir dar keturiuose Suomijos miestuose - Espe, Vantoje, Kauniainene ir Lahti.
Daugiau kaip 200 renginių buvo nemokami. Rugsėjo mėnesį Helsinkio programa buvo intensyviausia ir įdomiausia, nes prie tęstinių projektų prisijungė keli tarptautiniai renginiai, tokie kaip pasaulio šalių dizaino ekspozicija „Everyday Discoveries“, tradicinė Helsinkio dizaino savaitė bei baldų ir interjero paroda „Habitare“.
Ar Vilnius pabuvojęs visos Europos kultūros sostine galėtų tapti ir dizaino sostine? Tokį klausimą užduoti per anksti.
