Vilniaus Keramikų gatvės 12-uoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai tikisi, kad šią žiemą susimokėjus už šildymą liks pinigų ir duonai. O gal net ir dešrai.
Administratoriaus valdomas daugiabutis sparčiai atnaujinamas, rengiami projektai ir kitiems namams.
„Praėjusią žiemą už 52,5 kvadratinių metrų dviejų kambarių buto šildymą paklojau 550 litų. Tikiuosi, šią žiemą mokėsiu perpus mažiau“, – sakė Keramikų gatvės daugiabučio gyventoja Birutė Galdikienė.
Atrodo, net ir vyresnio amžiaus gyventojai jau supranta, kad, be renovacijos, nėra kitų būdų atgaivinti senų sovietmečio statybos namų, juos paversti taupiais ir šiltais būstais.
B. Galdikienė teigė, kad namo gyventojai sutiko mokėti po 1 tūkst. 170 Lt nuo buto suprasdami, jog investicijos atsipirks.
Daugiabučiai jau anksčiau būtų buvę prikelti naujam gyvenimui, jei ne gyventojus, bendrijas ir administratorius į neviltį varę nuolatiniai renovacijos sąlygų kaitaliojimai.
Labiausiai blaškėsi už renovaciją atsakinga Aplinkos ministerija, mano Nacionalinė daugiabučių administratorių asociacija (NPAA).
„Premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad renovacija patyrė nesėkmę. Tačiau to nepakanka – reikia žengti kitą žingsnį ir įvardyti priežastis, dėl kurių patirta nesėkmė. Ši valdžia dar gali padaryti gerą darbą – ateinančiai Vyriausybei palikti aiškias gaires, nuo ko reikia pradėti, kad nepasikartotų pirmtakų klaidos“, - sakė NPAA tarybos pirmininkas Vytautas Turonis.
NPAA tarybos pirmininko teigimu, renovacijos programos nesėkmės patiriamos ne dėl aplaidumo, o dėl sistemingo trukdymo. Nors administratoriams įsijungti į programą buvo leista jau prieš ketverius metus, realiai tokia galimybė sudaryta tik šių metų liepos mėnesį.
Tokią situaciją nulėmė neįgyvendinamos programos sąlygos, trukdžiusios gauti bankų paskolas atnaujinimo darbams. Dabar didžiuosiuose miestuose jau rengiamasi renovuoti dvidešimt daugiabučių.
Susidomėjimas auga, tačiau jį gali nuslopinti gandai, kad nuo ateinančių metų programa vėl bus koreguojama. Taip pat labai abejotinos faktinės pastangos pasiekti žmones, kuriems aktuali renovacija – NPAA sulaukia skundų, kad į seminarus apie daugiabučių atnaujinimą nekviečiami ne tik pavieniai gyventojai, bet ir bendrijų pirmininkai.
V. Turonis teigė, kad ir dabar liko teisinių, biurokratinių spragų, trukdančių būsto atnaujinimo veiklą.
„Nėra įtvirtinta norma, kad namas privaloma tvarka kauptų lėšas būstui atnaujinti. Juk suprantama, kad jeigu gyventojai galės pasinaudoti išlyga nekaupti, tai jie ir nekaups fondo. Antra, savivaldybės socialinio būsto nuomininkai turi būti įpareigoti balsuoti už renovaciją. Ir šiukštu nevalia skriausti gyventojų, kurie į renovaciją investavo jau anksčiau, bet dėl įvairių priežasčių šis procesas nutrūko. Jų išlaidos turi būti įtrauktos į naujo atnaujinimo projekto sąmatą“, – įsitikinęs NPAA pirmininkas V. Turonis.
