Tuo tarpu įmonės „TeliaSonera“ darbuotojui Ahti Koistinenui iš Suomijos teko vadovauti atstovybei Nepale, per 6 tūkst. kilometrų nuo savo tėvynės. Jau trejus metus kabinetą su indų dievybės Ganešo statulėle besidalinantis suomis teigia iki šiol nepripratęs prie kai kurių egzotiškos šalies keistenybių.
Į streiką - kaip į darbą
„Švedijos verslo apdovanojimų“ renginyje šnekėjęs A. Koistinenas tvirtino, kad iki šiol ryškiai prisimena savo pačią pirmą darbo dieną Nepale. Deja, kažin ar tai galima vadinti meile iš pirmo žvilgsnio.
„Pirmą dieną vyko streikas. Naujai susikūrusi profsąjunga reikalavo, kad su jais būtų geriau elgiamasi, nes buvę jų darbdaviai iš Kazachstano juos skriaudė. Kalbėjomės ir derėjomės septynias valandas. Laimei, dienos pabaigoje suradome kompromisų, ir darbuotojai pažadėjo, kad kol kas nestreikuos“, - sunkius pirmus žingsnius prisiminė suomis.
Vėliau po truputį pradėjo aiškėti, kad streikai Nepale yra kasdienybė. Didžioji dalis streikų ir protestų – politinės kilmės. Nors Nepalas demokratiją paskelbė 2008 m., tačiau šalyje iki šiol nepavyksta visuotinai priimti šalies konstitucijos, o tai didina įtampą regione.
„Vyksta streikai, protestai, blokuojami keliai. Nepaliečiai net turi savo streikų kalendorių, kur sužymi, kada ir kur žmonės streikuos ir blokuos kelius“, - su šypsena pasakojo vyras iš Skandinavijos, kur tokie dalykai yra sunkiai suvokiami.
Tačiau didžiausias šalies investuotojas turi ir savų privalumų. A. Koistinenas pripažino, kad kai tik reikėdavo gero specialisto – jį nesunkiai pavykdavo surasti. Galbūt prie to prisidėjo ir suomio kabinete įsikūręs dramblys – dievybė Ganešas, kuris yra atsakingas už sėkmę.
Korupcija dvelkiančios įstaigos neužtemdė žmonių šiltumo
Į egzotišką šalį atvykusiam suomiui buvo sunku prisitaikyti prie klestinčios korupcijos ir mainų ekonomikos. Taip pat Nepale sukrečia ir nusikalstamumo mastai.
„Nuvykęs į Nepalą negalėjau suprasti, kodėl būdavo sunku telefonu susikalbėti su užsieniu. Po kiek laiko paaiškėjo, kad 90 proc. skambučių iš užsienio būdavo „pavagiami“ ir dėl to sutrikdavo mūsų ryšys, o žmonės turėdavo mokėti papildomai kitoms įmonėms“, - sakė A. Koistinenas.
Ilgainiui skambučių vagys buvo išaiškinti ir sustabdyti, tačiau iki tol „TeliaSonera“ prarado nemažai pinigų – beveik 5 mln. nepaliečių gyvena už šalies ribų ir dažnai skambina savo šeimai, kurios ryšys čia tradiciškai yra labai stiprus. Skambučiai iš užsienio sudaro per 40 proc. mobiliojo ryšio bendrovių pelno, todėl vagys, su kuriais susidūrė A. Koistinenas, buvo viena iš svarbiausių problemų Nepale. Tačiau vagis įmanoma pagauti, o visoje šalyje išsikerojusios korupcijos įveikti iš pradžių atrodė neįmanoma.
Pagal korupcijos ir skaidrumo indeksus Nepalas yra 125 vietoje pasaulyje, o Suomija – antra, taigi darbuotojas iš Suomijos patyrė didelį kultūrinį šoką. Vos pradėjus dirbti, teko atleisti porą darbuotojų, kurie įnirtingai reikalavo kyšių, su tuo nuolat tekdavo susidurti ir valdiškose įstaigose.
„Mūsų advokatui vaikštant po institucijas, viename kabinete jo buvo paklausta, ar jis neturi kokios „mažos dovanėlės“. Jam atsakius, kad viršininkai to neleidžia ir pasiūlius atvesti mane, valdininkas pašėlo purtyti galvą: jis norėjęs tik kelių vaisių, o ne viso vaismedžio“, - pasakojo A. Koistinenas.
Vis dėlto nemalonius įspūdžius su kaupu atpirko vietinių žmonių šypsenos ir nesuvaidintas nuoširdumas.
„Žmonės Nepale labai draugiški, šiltos širdies, nuoširdūs. Jie „įlenda“ tau į širdį. Kai tampame turtingesni, mes prarandame bendrumo jausmą, kuris Nepale vis dar yra labai stiprus“, - tvirtino A. Koistinenas, greitu metu kelsiantis sparnus atgal į kalnuotąjį Nepalą.
