Anot jos, Europoje, o taip pat ir Lietuvoje jau galima suplanuoti alternatyvias ir gamtą tausojančias atostogas. „Ekoturizmo banga prasidėjo tik praėjusio amžiaus pabaigoje, tačiau galima džiaugti, kad jau yra sertifikuotų poilsio vietų, kuriose gamtai turistų daromas poveikis - menkas“, - sakė R. Balnienė.
Didžioji dalis Europos šalių, tarp jų - ir Lietuva, jau gali pasidžiaugti sertifikuotais viešbučiais ir ekologiškomis poilsiavietėmis. „Septyni viešbučiai Lietuvoje gavo „Žaliojo rakto“ sertifikatą, kuris garantuoja, kad viešbutis tausoja gamtą. Nidoje, Juodkrantėje ir Palangoje veikia „Mėlynosios vėliavos“ sistema“, - kalbėjo R. Balnienė.
Ekologiško turizmo alternatyvos
Pasak R. Balnienės, vis daugiau turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo vietų naudoja produkciją, pažymėtą „Ecolabel“ bei „Biohotels“ sertifikatais. Jos manymu, gamtą tausojančios programos kiekvieną žmogų skatina prisidėti prie mūsų pačių gerovės.
Turizmo departamento direktorė išskyrė tris gamtą saugojančius keliavimo būdus:
atsakingą turizmą (kai atostogautojai vartoja vietinį maistą, apsistoja pas vietinius gyventojus);
lėtą turizmą (svarbiausia - įspūdžių kokybė, o ne kiekybė);
agroturizmą (tai - ne tik kaimo turizmas, bet ir infrastruktūra, kur galima susipažinti su amatais, gyvenimo būdu, gyventojais. Lietuvoje šios rūšies turizmui sąlygos itin palankios. Agroturizmas ypač populiarus Italijoje ir Ispanijoje, Vokietijoje ir Austrijoje).
„Žalias raktas“ - atsakomybė visiems
Norintiems keliauti saugant gamtą, tačiau kartu ir patogiai viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Kazlauskas siūlo rinktis nakvynės vietas, turinčias „Žaliojo rakto“ sertifikatą.
„Žaliasis raktas“ skatina viešbučius rūpintis aplinkosauga ir gamtos tausojimu. Gamtos saugojimas tampa ir kliento, ir viešbučio uždavinys“, - sakė K. Kazlauskas.
Anot jo, „Žaliojo rakto“ nauda gamtai – akivaizdi. Viešbučio svečiai turi galimybę patys rūšiuoti šiukšles, leidžiama pasirinkti, kada plauti rankšluosčius - juk tuo pačiu rankšluosčiu galima naudotis ir dvi dienas. O jei kambaryje niekas negyvena – jo šildyti neverta.
Kaip minėjo K. Kazlauskas, vienas iš svarbiausių gamtos tausojimo aspektų - racionalus vandens naudojimas, išradingas šilumos energijos panaudojimas, elektros energijos taupymas. „8 tūkst. įprastų lempučių pakeisime į LED lemputes“, - sakė K. Kazlauskas.
Pasaulyje yra vos 1 proc. gėlo geriamojo vandens. Ir nors Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, galinčių pasigirti gausiomis geriamojo vandens atsargomis, vandens taupymas – svarbi ekologijos dalis. „Taupyti vandenį padeda jutikliniai maišytuvai, kurie maišo vandenį su oru. Tokiu būdu kontroliuojama, kad per minutę neišbėgtų daugiau nei 8 litrai vandens“, - sakė K. Kazlauskas.
„Baltijos apsaugos forumo“ aplinkosaugos komunikacijos specialistė Vaida Pilibaitytė teigė, kad sukurtas keliautojams lengvai prieinamas būdas, kaip keliauti lėtai, - integruota sistema maps.lt puslapyje internete leis lanksčiau ir taupiau rinktis produktus ir paslaugas, mažiau kenkiančius aplinkai ir sveikatai kelionės metu. „Tai - įrankis, kuris leis pasirinkti alternatyvą skubantiems turistams. Lėtumas - tai vertybė, kuomet galime gerai pažinti tą vietą, kur keliaujame, ir rasti priežastį, kodėl turime tausoti gamtą“, - sakė V. Pilibaitytė.
