Vertėjai pastebi ne tik tai, kokių kalbų kokiu laikotarpiu labiausiai reikia. Iš gaunamų užsakymų jie gali spręsti, į kurias šalis esame labiau linkę emigruoti, su kokiomis užsienio šalimis aktyviausiai bendradarbiauja verslininkai, kur svajoja studijuoti jaunimas.
Vertėjams tenka imtis visko – net gilintis į keisčiausių prietaisų instrukcijas ir sveikinimų mados tendencijas. Patriotiškai nusiteikę specialistai nepraleidžia progos svečius pamokyti ir lietuviškai.
Teko sužinoti apie katilus
Jau 17 metų vertėja dirbanti Rasa Tarabildienė romanų-germanų filologijos studijas baigė Vilniaus universitete. Kurį laiką dirbo mokykloje, tačiau nusprendė tapti vertėja.
Kaunietė verčia teisinius dokumentus, instrukcijas, įvairią techninę, kartais ir grožinę literatūrą iš anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, norvegų, rusų kalbų. Vertėja pasakojo, kad jos darbo pradžioje kauniečiams labiausiai reikėjo pagalbos verčiant tekstus iš anglų kalbos.
„Atsivėrus sienoms pagausėjo importuojamų prekių. Iš anglų kalbos reikėdavo versti daugybės įvairiausių atvežamų daiktų instrukcijas. Įstrigo darbas, kai teko versti katilų naudojimo taisykles, statybose naudojamų prietaisų instrukcijas. Reikėjo įsigilinti į tokius techninius dalykus, apie kuriuos neturėjau jokio supratimo“, – pasakojo R.Tarabildienė.
Vilioja ne visos šalys
Dabar instrukcijų vertimo poreikis sumažėjo. Vertėja mano, kad įmonės jau turi savo gerai angliškai mokančius specialistus, todėl vertėjų paslaugų atsisako. Atsivėrus šalies sienoms iš lietuvių į anglų kalbą reikėjo versti ir daug asmeninių žmonių dokumentų, vizų, darbo sutarčių.
„Tada mačiau, kad kauniečiai labiau buvo linkę emigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas. Pastarąjį dešimtmetį žmonės dažniau vykdavo į Didžiąją Britaniją, Airiją. Jų srautas nemažėja, todėl darbo su tokiais dokumentais yra nuolat“, – pasakojo R.Tarabildienė.
Vertėja tikėjosi, kad kai Lietuvai atsivėrė legalaus darbo Vokietijoje galimybės, vertimų iš šios kalbos padaugės. Tačiau ši šalis, kaip ir Prancūzija, vertėjos nuomone, kauniečiams atrodo nelabai patrauklios. Ten studijuoti ar dirbti žmonės vyksta retai.
Nebemoka rusų kalbos
Prieš ekonominę krizę, pasak vertėjos, buvo padidėjęs ispanų kalbos poreikis. Kauniečiai gyventi rinkosi šią šalį, todėl ir vertėjos paslaugų prašė kone kasdien. Tačiau jau porą metų ši banga atslūgusi.
„Pastaraisiais metais prireikė norvegų kalbos vertimų ir atgijo poreikis versti iš rusų kalbos“, – pasakojo E.Tarabildienė.
Vertimų iš norvegų kalbos dažniausiai prireikia, nes kauniečiai ten dirba, kuria šeimas.
„Rusų kalbos jaunimas nebemoka. O sovietmečiu išduoti gimimo, santuokų liudijimai parašyti rusiškai, todėl vertimų prireikia tvarkantiems paveldėjimo dokumentus“, – sakė vertėja.
Kai lyja, klientų nesulaukia
R.Tarabildienė pasakojo, kad jos darbo ritmas ir uždarbis priklauso nuo įvairiausių aplinkybių. Darbo padaugėja metų viduryje, kai dvyliktokai tvarko ir siunčia dokumentus, norėdami paduoti paraiškas į užsienio aukštąsias mokyklas. Pavasarį tenka versti daug diplomų ir atestatų.
Įmonės, besinaudojančios vertėjos paslaugomis, darbo duoda vėsesniu metų laiku, nes vasarą atostogauja.
„Kada ateina pavieniai žmonės, priklauso ir nuo orų. Kai lyja, mano kabineto duris praveria mažiau klientų“, – pasakojo R.Tarabildienė.
Vertėjai kartais tenka dirbti ir per naktis. Dažniausiai taip būna, kai įmonė gauna finansavimą projektui vykdyti ir reikia skubiai išversti dokumentus.
Tenka pabūti ir poete
Maloniausia moteriai versti sveikinimus.
„Tada pajuntu ne tik techninį, bet ir kūrybinį malonumą. Kartais žmonės prašo išversti jų sukurtus sveikinimus. Norėdama, kad jie skambėtų iškilmingiau, nuoširdžiau, tekstus verčiu ne pažodžiui, pasistengiu, kad tekstai skambėtų poetiškiau“, – pasakojo R.Tarabildienė.
Vertėja pastebėjo, kad anksčiau kauniečiai dažniau pirkdavo atvirukus su jau išspausdintais sveikinimais. Pastaruoju metu madingiau siųsti ranka rašytus pačių sugalvotus šiltus žodžius, ypač krikštynų proga.
Nepatiko netikslūs vertimai
Patyrusi vertėja pasakojo maniusi, kad Lietuvoje studijuojant vis daugiau jaunimo iš Rytų šalių atsiras ir kinų bei japonų kalbų vertėjo paslaugų poreikis.
„Kol kas lūkesčiai nepasitvirtino. Matyt, šių kalbų dažniau prireikia gidams“, – sakė R.Tarabildienė.
Tai patvirtino gide 12 metų dirbanti kaunietė Jolanta Kalasauskienė. Psichologijos magistrė puikiai moka rusų ir anglų kalbas.
Kaune lankosi vis daugiau turistų iš Japonijos. Gidė pastebėjo, kad jos pasakojimus grupių vadovai į japonų kalbą verčia netiksliai.
„Tada užsispyriau išmokti šią kalbą. Iš pradžių mokiausi elektroniniu paštu bendraudama su Tokijuje gyvenančia pažįstama. Vėliau Kaune susiradau dėstytojų ir išmokau kalbėti. Dabar tobulinu japonų gramatikos žinias“, – pasakojo J.Kalasauskienė.
Kalbą išmoksta vienetai
Per mėnesį moteris po Kauną ir Lietuvą lydi 5–10 grupių iš Japonijos. Bendraudama gidė juos būtinai išmoko ir taisyklingai lietuviškai sveikintis, dėkoti, pasakyti, kad buvo skanu.
Žiemą, kai ekskursijų būna mažiau, J.Kalasauskienė japoniškai kalbėti primirštanti. Pavasarį kalbą vėl reikia prisiminti, tenka mokytis papildomai.
„Kaune daug žmonių domisi japonų kalba. Tačiau ėmę ją studijuoti mokslus baigia vienetai. Norint išmokti japoniškai, reikia labai daug pastangų“, – tikino gidė.
Geras vertėjas – tik iš pašaukimo
Laima Frankonytė, bendrovės „Baltijos vertimai“ vadovė:
„Dirbti vertėju net ir baigęs filologijos studijas gali ne kiekvienas. Vertėjas turi ne tik nepriekaištingai mokėti užsienio kalbas, bet ir jausti kalbą bei nuolat kaupti įvairių sričių žinias.
Gilindamiesi, kokių kalbų specialistų reikia, pastebėjome, kad pastaruosius 20 metų nemažėja vertėjų, puikiai mokančių anglų kalbą, poreikis.
Pastaruoju metu aktyvėja Lietuvos ir Skandinavijos šalių verslininkų bendradarbiavimas, todėl reikia vis daugiau šių šalių kalbų specialistų. Deja, mūsų universitetai šių šalių kalbų specialistų parengia nepakankamai.
Taip pat stinga ir rusų kalbą išmanančių vertėjų. Nors šios kalbos filologų šalyje parengiama pakankamai, vis dėlto manau, kad stinga norinčių tapti profesionaliais vertėjais, nes šis darbas reikalauja labai daug kruopštumo, atidumo bei nuolat gilinti žinias.“
Turi tapti komanda
Gintarė Krasnickaitė, vertėjų biuro „Pasaulio spalvos“ vadovė:
„Kaip žinoti, koks vertėjas yra geras, koks vertimas – kokybiškas? Profesionalai atsakys, kad kokybiškas yra tikslus ir gramatiškai bei stilistiškai tvarkingas vertimas. Tačiau vertimo kokybė priklauso ir nuo klientų.
Vertėjų paslaugomis besinaudojantiems žmonėms pravers žinoti, kad vertėjų biuruose dirbantys specialistai pirmiausia turi išsiaiškinti kliento poreikius ir pagal juos parinkti vertėją.
Geras vertėjas nuolat dirba su konkrečiu užsakovu, kaupia profesinę patirtį klientui aktualioje srityje. Vertėjas ir užsakovas turėtų tapti viena komanda. Tai daug lemia, kad vertimai bus kokybiški.
Kai kurie klientai nuolat keičia vertėjų biurus. Manau, kad jie daro klaidą. Netekdami tęstinumo, rizikuoja gauti poreikių neatitinkantį, atsitiktinio vertėjo parengtą vertimą.“
