Idėjų, klientų kontaktų pasisavinimas ir netgi darbuotojų išviliojimas – vis dažnesnė konfliktų, pasiekiančių netgi teismą, priežastis.
Pastaraisiais mėnesiais teismai nagrinėjo ne vieną tokią bylą ir priėmė nepalankų sprendimą tiems, kurie buvo kaltinami pasigviešę kitų įmonių komercinių paslapčių.
Nuostolius, patirtus dėl nutekintos komercinės informacijos, skaičiuojanti personalo įmonė „CV Online” jau džiaugiasi pirmąja pergale teisme.
Teismų maratonas dėl perviliotų darbuotojų, neteisėtai naudoto įmonės pavadinimo ir prarastų klientų tęsiasi ir tarp įmonės „Vilniaus Doleta” bei buvusio jos direktoriaus.
„Daugėja atvejų, kai nuo komercinių paslapčių atskleidimo nukentėję darbdaviai kreipiasi į teismus dėl žalos atlyginimo.
Visi jau suvokė, kad reikia kovoti su priežastimis, o ne pasekmėmis, todėl darbdaviai vis dažniau imasi komercinių paslapčių atskleidimo prevencijos”, – sakė advokatas Ignas Dargužas.
Areštavo turtą
Kad pateko į šnipinėjimo pinkles, bendrovės „CV Online” direktorė Danguolė Augustinienė įtarė dar praėjusių metų rudenį.
Tokių nuogąstavimų pasėjo klientai. Jie vis dažniau įspėdavo „CV Online” vadovę sulaukę pasiūlymų naudotis tokiomis pat paslaugomis iš konkurentų – bendrovės „CV Keskus” filialo, valdančio skelbimų svetainę „CV Market”. Tiesa, keliais šimtais litų pigiau.
Tuomet šešėlis krito ant buvusios bendrovės darbuotojos, kuri išėjo dirbti į „CV Keskus” filialą. Patikimai vadybininkei buvo puikiai žinomi komerciniai ankstesnės darbovietės dokumentai.
Šios istorijos atomazgos „CV Online” sulaukė praėjusią savaitę – Vilniaus apygardos teismas nurodė areštuoti „CV Market” 772 tūkst. litų vertės turto.
Teismas taip pat nutarė neleisti šiai bendrovei naudotis informacija, neteisėtu būdu išgauta iš pagrindinio konkurento „CV Online LT”. „CV Online” teismui nurodė patyrusi 0,5 mln. litų nuostolį.
„Jokie pinigai neatlygins to, ką patiria įmonė tokiais atvejais. Padarinius jaučiame iki šiol. Bet reikia, kad žmogus suvoktų, ką daro, mat kol jis nesupranta, tol ir toliau naudojasi neteisėtai įgytais duomenimis”, – kalbėjo D.Augustinienė.
Tikisi padrąsinti kolegas
„Nemanau, kad atsakovai sėdės rankas sudėję, tačiau toks teismo sprendimas paskatins ir kitas nukentėjusias įmones netylėti”, – įsitikinusi D.Augustinienė.
Tiesa, ji neslėpė, kad teismo procesas išvargino, surijo begalę laiko, kurį būtų derėję skirti verslo reikalams.
„Tokių istorijų, kuri nutiko mums, yra daug. Tačiau bendrovių vadovams dažnai nekyla rankos ieškoti teisybės.
Kaip apskaičiuoti, kokią žalą patyrė įmonė? Kas suskaičiuos, kiek reikia įdėti pastangų siekiant, kad įmonė būtų pripažinta? Mūsų šalyje kol kas stinga teismų praktikos nagrinėjant tokius atvejus.
Tačiau viliuosi, kad laimėjus kelias bylas tokia praktika susiformuos, o darbuotojams nebekils ranka taip elgtis”, – aiškino D.Augustinienė.
Direktorei didelis laimėjimas atrodo tai, kad teismas apribojo konkurento „CV Market” ir buvusios darbuotojos galimybes naudotis visa neteisėtu būdu iš įmonės surinkta informacija.
Kaltės neprisiima
„Nei mūsų organizacijai, nei kuriam nors darbuotojų nėra pateikti įtarimai. Nei mūsų įmonės, nei darbuotojų turtui nėra taikomas areštas.
Jeigu ateityje būtų imtasi laikinųjų apsaugos priemonių, jos teismo nutartimi būtų taikomos tik iš dalies ir mūsų veiklos tai nepaveiktų”, – kalbėjo „CV Keskus OU” valdybos narys Povilas Kytra.
Vadovas patikino, kad jo atstovaujama įmonė su „CV Online” pateiktomis pretenzijomis neturi nieko bendra.
„Ieškovo ieškinyje rašoma apie kažkokią duomenų bazę. Sudaromas nepagrįstas įvaizdis, kad mūsų įmonė irgi gali būti kaip nors su ja susijusi. Esame įsitikinę, kad mūsų įmonė su tuo neturi nieko bendra.
Darbuotojų darbo vietos keitimas rinkos ekonomikos sąlygomis yra įprastas.
Kodėl darbuotojas pakeitė darbo vietą, į tai turėtų atsakyti jis pats, nes tai – jo sprendimas”, – sakė P.Kytra.
Įmonę paliko ir klientai
Atlyginti beveik 80 tūkst. nuostolių ir uždrausti naudoti žymenį „Doleta” – tokį sprendimą priėmęs teismas iš dalies patenkino bendrovės „Vilniaus Doleta” pretenzijas buvusio direktoriaus Arno Dilkevičiaus vadovaujamoms įmonėms „Premmier” ir „Premmier LT”.
Konfliktas įsižiebė prieš pusantrų metų, kai „Vilniaus Doleta” kreipėsi į teismą su dviem ieškiniais – A.Dilkevičiui ir jo įmonėms.
„Dar dirbdamas mūsų įmonėje jis įsteigė bendrovę ir į ją persiviliojo 90 proc. mūsų darbuotojų. Kartu su jais perėjo ir mūsų klientai.
Jie nelabai nutuokė, iš kur perka duris ar langus – juolab kad naujosios bendrovės darbuotojai nurodydavo, kad jų įmonė susijusi su mūsiške”, – aiškino bendrovės „Doleta”, kuriai priklauso „Vilniaus Doleta”, generalinis direktorius Liutauras Daubara.
2011-ųjų sausį įsteigtą įmonę A.Dilkevičius pavadino „Doleta LT”. Tam „Doletos” vadovai neprieštaravo, mat naujoji bendrovė turėjo prekiauti jų produkcija. Tačiau vėliau įmonių ir jų vadovų keliai išsiskyrė, tad bendrovė pakeitė pavadinimą.
Kovos ir toliau
„Darbo sutartyse pabrėžiame konfidencialumą, aptariame nekonkuravimo dalykus, tačiau negali numatyti visų situacijų.
Po šio įvykio papildėme darbo sutartį griežtesnėmis nuostatomis. Dažniau tikriname finansinius dokumentus, bet vis vien ramiai miegoti negalime”, – vardijo L.Daubara.
„Vilniaus Doleta” apskaičiavo dėl konkurentų veiklos patyrusi beveik 0,5 mln. litų nuostolį. O teismas, nors ir pripažino, kad A.Dilkevičiaus įmonės konkuravo nesąžiningai, priteisė atlyginti tik dalį reikalaujamos sumos.
„Tai – minimali žala, kurią mes galime pagrįsti dokumentais”, – sakė L.Daubara.
Jo vadovaujama bendrovė jau apskundė teismo sprendimą.
Žalą „Doleta” apskaičiavo pagal A.Dilkevičiaus įmonės gautą pelną. Be to, anot L.Daubaros, vadovaujant A.Dilkevičiui įmonės „Vilniaus Doleta” skolos išaugo iki 1,5 mln. litų.
„Mes neprašome atlyginti moralinės žalos, tačiau norime parodyti, kad giname savo teises, jei kas nors savavaliaus ateityje, eis į teismą”, – kalbėjo ryžtingai nusiteikęs „Doletos” vadovas.
Turi savo tiesą
A.Dilkevičius neabejoja jokio nusikaltimo nedaręs, o koją jo santykiams su buvusiais darbdaviais pakišo asmeniniai nesutarimai.
„Atėjęs dirbti į „Vilniaus Doletą” buvau priimtas į artimų draugų būrį, draugavau su akcininko Vytauto Silevičiaus dukterimi, vėliau viskas pasikeitė”, – aiškino A.Dilkevičius.
Jis tikino, kad „Doleta LT” įsteigė V.Silevičiaus iniciatyva. Nauja bendrovė buvo reikalinga apsaugoti „Doletos” įmones nuo paskolą suteikusio banko ieškinių.
Kadangi darbuotojams kurį laiką vėlavo atlyginimai, jie buvo pervesti į įmonę „Doleta LT”, kuri pagal pradinį sumanymą turėjo verstis eksportu.
„Kaip mes galėjome konkuruoti su „Vilniaus Doleta”, jei pardavinėjome jos gaminius? Teismo sprendimas protu nesuvokiamas”, – sakė A.Dilkevičius, savo tiesą mėginantis įrodyti teisme. Jo įmonių sąskaitos areštuotos.
Nuleido rankas
O bendrovė „Audėjas” kelių iki teismo taip ir nenumynė, nors patirti buvusio darbuotojo smūgį jai teko.
Prieš trejus metus įmonės šeimininkai nuleido rankas ir nutarė visas jėgas skirti nuostolių patyrusiai bendrovei atgaivinti, užuot tąsiusis po teismus.
Kartu su vienu komercijos darbuotoju iš „Audėjo” tuomet iškeliavo dalis jo klientų, iki tol pirkdavusių audinius.
Vos išėjęs iš darbo šis veikėjas įsteigė savo įmonę, kurios veikla – tokia pat kaip „Audėjo”.
„Mes nežlugome, tačiau jei mūsų vietoje būtų atsidūrusi silpnesnė įmonė, manau, jai būtų grėsęs bankrotas”, – dabar svarstė „Audėjo” generalinis direktorius Jonas Karčiauskas.
Bendrovė tada surašė ieškinį ir kreipėsi į teismą, tačiau vėliau nusprendė nebegaišti laiko.
„Nėra mūsų valstybėje teisinių svertų, kurie saugotų gamintojus nuo jų informacijos pasisavinimo. Kaip apskaičiuosi nuostolius, ką prisiteisi?” – skundėsi J.Karčiauskas.
Atvejų – vis daugiau
„Tokių istorijų daugėja, tad nebegali jų ignoruoti. Vos pradėdamas verslą ar sudarydamas sutartį su darbuotoju turi mąstyti, kaip saugosiesi galimų nemalonumų”, – sakė kontoros „Lawin” advokatas Rimantas Stanevičius.
Pasak teisininkų, dažniausiai į teismus persikelia konfliktai su aukščiausio lygio vadybininkais, samdomais direktoriais.
Nukentėjusiuosius gina įstatymas
Ignas Dargužas
„Tark Grunde Sutkiene” advokatas
„Materialaus turto fizinę apsaugą užtikrinti daug paprasčiau nei komercinių paslapčių išsaugojimą, juk tokį turtą įmonė gali apdrausti.
Vien teisinių saugiklių, įterpiamų į sutartis su darbuotojais, ne visada pakanka. Darbuotojas turi neribotą teisę sudaryti ir nutraukti darbo sutartis, jo teisė pasirinkti darbą, tačiau darbo sutarties nutraukimo atveju tam tikros darbuotojo pareigos darbdavio atžvilgiu išlieka.
Darbuotojas negali atskleisti tretiesiems asmenims ir naudoti ankstesnio darbdavio komercinių paslapčių mažiausiai vienus metus.
Darbuotojui įsteigus su buvusiu darbdaviu konkuruojančią įmonę ar perėjus dirbti pas konkurentą, ankstesnio darbdavio komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti skirtos investicijos tampa beprasmės ir prilyginamos nuostoliui.
Konkurencijos įstatymas tokius veiksmus kaip komercinės paslapties naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, prilygina draudžiamiems nesąžiningos konkurencijos veiksmams.
Tokie asmenys gali būti traukiami civilinėn atsakomybėn, o nukentėjęs asmuo teisme gali reikalauti atlyginti nuostolius.
Darbdaviai galėtų dažniau sudaryti su darbuotojais atski rus susitarimus dėl darbdavio komercinių paslapčių apsaugos.”
Atleistas darbuotojas tapo šnipu
2010-ųjų vasarą teismą pasiekė ir Kauno įmonės „Projektana” ieškinys. Iš įmonės nugvelbtą informaciją kitoms bendrovėms pardavinėjęs jos darbuotojas kaltę pripažino.
Polinių pamatų bei atraminių sienelių projektavimu ir įrengimu besiverčianti įmonė dar 2008 metų liepą atleido vieną savo darbuotojų A.N. Vėliau vadovams kilo įtarimų, kad apie jų pasiūlymų turinį įvairiems konkursams konkurentai nutuokė jau iš anksto. Buvo žinoma pasiūlymų kaina, taip pat kitos detalės.
Paaiškėjus šiems faktams ir surinkus pakankamai medžiagos bendrovė kreipėsi į teismą. Prispaustas įrodymų buvęs darbuotojas pripažino savo kaltę, tikino, kad gailisi dėl tokio poelgio.
Bene pirmoji šnipinėjimo byla teismą pasiekė 2007 metais. Tuomet Vilniaus apygardos teismas išsprendė rinkodaros paslaugų teikimu užsiimančių bendrovių BSMS ir „Rinkodaros ir prekybos partneriai” teisminį ginčą.
Dar 2005-ųjų vasarą BSMS pateikė civilinį ieškinį prieš savo buvusį darbuotoją, iki tol bendrovėje dirbusį prekybos direktoriumi Rimantą Čižauską ir jo įsteigtą įmonę, apkaltinusi jį klientų ir darbuotojų perviliojimu bei nesąžininga konkurencija.
Teismas atmetė „Rinkodaros ir prekybos partnerių” apeliaciją ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, pagal kurią dėl nesąžiningos konkurencijos bendrovė bus priversta sumokėti beveik 40 tūkst. litų.
