Tiesa, kaip ir buvo galima nuspėti – sienas tepliojančių vandalų tai nestabdo. Vienas iš tokių pavyzdžių - Vilniaus Pylimo g. esanti kepyklos siena. Ant jos grafičių ir parašų atsiranda vis daugiau, o tekstas ant sienos perspėja, kad pinigų valymui teks skirti, kol vandalui dings noras kenkti: „Atėjau, perdažiau, nugalėjau - jei esate teisi, kovokite, ponia bandelini!“.
Liepos mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino naujas statybos ir statinių priežiūros taisykles - pagal jas už išterliotą sieną yra atsakingas pastato savininkas. Gražioje idėjoje visiems būti atsakingiems už tai, kaip atrodo sostinė, dauguma nuo vandalų nukentėjusių namų valdytojų logikos neranda. O valymo paslaugas teikiančioms įmonėms liepą prasidėjo tikras darbymetis.
„Patvirtinus naujastinkamos statinių priežiūros taisykles, rinkoje atsirado sujudimas. Dažniausiai apie grafičių valymo paslaugas teiraujasi pastatų administratoriai. Daugiausia konkursinių užklausų sulaukėme liepos mėnesį“, – sako grafičių valymo paslaugas teikiančios įmonės „Abtech“ direktorius Rimantas Urbonas. Įmonė taip pat sulaukia užklausų iš valstybės ir savivaldybės įstaigų.
Rečiausiai dėl terlionių valymo kreipiasi pavieniai gyventojai, įmonės ir bendrijos. Be to, tokios užklausos dažnai pasibaigia neužsisakius paslaugų. Gyventojai ar bendrijų atstovai kreipiasi norėdami sužinoti valymo paslaugų kainą, o vėliau pasirenka tą įmonę, kurios paslaugos kainuoja mažiausiai.
„Jeigu įmonė privalo nuvalyti grafičius, tai mes nuvalysime, bet vienareikšmiškai tai bus padaryta gyventojų sąskaita“, – lrytas.lt yra sakęs „Senamiesčio ūkio“ komercijos direktorius Jevgenijus Sakovskijus.
Kiek kainuos sutvarkyti apipaišytą sieną, paprastai yra nusprendžiama po pastato apžiūros. Valymo darbus atliekančios įmonės atsižvelgia į sienos paviršių, dažus, grafičio dydį. Vidutiniškai vieno kv. m dydžio grafičio nuvalymas gali kainuoti apie 50-60 Lt.
Valymo įmonės „Abtech“ direktorius išskiria kelias terlionių valymo technologijas - grafičius nuo sienų galima šalinti naudojant cheminį arba srautinį valymą. Dažniausiai yra naudojamas cheminis valymas ir aukšto slėgio plovimo įranga - taip mažiausiai pažeidžiamas valomas paviršius.
Tiesa, kartais po terlionių šalinimo gali likti vadinamųjų „šešėlių“, kurių naudojant chemiją pašalinti neįmanoma. O srautinis valymas naudojamas tokiu atveju, kai dažnai būna įsigėrę į paviršių ir kitu metodu jų pašalinti neįmanoma.
Pastatus galima padengti ir „anti-graffiti“ medžiaga - ji neleidžia dažams sukibti su danga, todėl juos lengviau nuvalyti. Kuo paprasčiau grafitis nusivalo nuo sienos, tuo mažiau kainuoja jo šalinimas.
„Kai per kišenę pajus, tai gal kitaip žiūrės, ką jų vaikai veikia vakarais“, – liepos mėnesį priimtas tinkamos statinių priežiūros taisykles komentavo Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius Henrykas Surovičius. Liepos mėnesį jis tikino, kad savivaldybės tarnautojai nepradės baudų dalinti kiekvienam nuo sienos ką tik atsiradusio grafičio nenuvaliusiam pastato savininkui, bet imsis aktyvesnio stebėjimo ir fiksavimo.
Tai, kad naujos taisyklės papiktino sostinės gyventojus, neslepia ir valymo paslaugų įmonę valdantis R. Urbonas. „Pastatų savininkai ir turi būti atsakingi už savo nuosavybę, tačiau bausti juos už tai, kad kažkas išpaišė jų pastatus, nėra teisinga išeitis. Aišku, niekas iškart nepuls bausti pamatęs nenuvalytą fasadą, tačiau šios taisyklės jau sukėlė tam tikrą nerimą ir žmonių nepasitenkinimą“, – sakė R. Urbonas.
