EK įmonių ir pramonės šakų direktorato kontrolės tarnyba konstatavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymas, numatantis draudimą prekiauti didesnėmis nei 1 litro talpomis ir stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sidru ar alaus gėrimu, prieštarauja vienai pamatinių ES vertybių - laisvam prekių judėjimui.
„Po susirašinėjimo su atsakingomis Lietuvos Respublikos institucijomis dėl priimto Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir galimo ES teisės aktų, tiksliau 34-36 TFEU straipsnių, pažeidimo Europos Komisija gavo atsakymą iš Lietuvos atsakingų asmenų.
Jame pripažįstamas pažeidimas ir prisiimama atsakomybė priimti reikiamus pakeitimus, kurie kuo greičiau atitaisys situaciją“, - teigia EK kontrolės tarnybos atstovas Maciejus Gorka.
Kreipimąsi į EK inicijavusi Mažų alaus daryklų asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė tikisi, kad teisingumas bus atkurtas artimiausiu metu, nes kiekviena nerimo ir nežinios diena kenkia mažųjų aludarių verslui.
EK rašte, be kita ko, pažymima, kad apie ketinimus keisti Alkoholio kontrolės įstatymą buvo privaloma pranešti Europos Komisijai. Komisija nebuvo informuota apie šio įstatymo pakeitimus.
„Dėl to Komisija nori atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėtą bylą C-194/94 „CIA Security International“, kurios metu teismas padarė išvadą, kad negebėjimas vykdyti prievolės pateikti informaciją, kaip tai numatyta Direktyvoje 98/34, yra laikomas procedūros pažeidimu.
Šiuo atveju techninio reglamento priėmimas, kuris apima reglamento punktų keitimą (LR Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus), yra laikomas netinkamu ir negali turėti jokios teisinės galios“, - teigiama Europos Komisijos oficialiame rašte.
Pasak L. Šileikienės, pakeistas įstatymas būtų sudaręs nesąžiningas konkurencines sąlygas tarp didžiųjų ir mažųjų alaus gamintojų ir tikrai nebūtų pasiekęs deklaruojamų tikslų mažinti girtavimą, jau nekalbant apie užsibrėžtus ekologinius siekius, nes, įtvirtinus 1 litro talpos apribojimą, automatiškai padidėtų parduodamų plastikinių butelių skaičius“, - teigia L. Šileikienė.
Mažų alaus daryklų asociacija į Europos Komisiją dėl Alkoholio įstatymo pakeitimų neatitikimo ES teisės aktams kreipėsi balandžio mėnesį.
L. Šileikienės teigimu, prieš tai Mažų aludarių asociacija gavo Seimo Europos teisės departamento raštą, kuriame teigiama, jog pakoreguotas įstatymo projektas prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniui bei kelia abejonių, ar nenusižengiama ES ribose taikomam proporcingumo principui.
Pasak jos, papildytu įstatymu apribojus alkoholio koncentraciją iki 7,5 proc. lengvuose alkoholiniuose gėrimuose, išlieka galimybė vartoti stipresnius gėrimus, todėl iš esmės toks apribojimas yra nieko vertas, o girtavimo problemą gali tik pagilinti.
Be to, papildyti įstatymo punktai kelia abejonių ir dėl praktinio jų įgyvendinimo. Pakoreguotas įstatymas siūlo užtikrinti, kad asmenys iki 18 metų nebūtų įleidžiami į barus, restoranus, kavines, bufetus ir kitas viešojo maitinimo įmones nuo 22 iki 6 valandos.
Pasak L. Šileikienės, nėra aišku, kodėl šie asmenys negalėtų lankytis šiose įstaigose, jeigu jose neperka ir nevartoja alkoholinių gėrimų arba lankosi jose kartu su savo tėvais.
Vienas iš papildytų alkoholio įstatymų punktų nurodo, jog alų bei kitus silpnesnius alkoholinius gėrimus bus galima išpilstyti tik į ne didesnę nei 1 litro talpos tarą.
„Toks įstatymo pakeitimas gina tik vieną šalies alaus gamintoją, kuris šiais metais investavo į 1 litro PET pakuočių gamybos liniją. Lygios konkurencijos principą pažeidžia ir tai, jog taros dydžio apribojimai negalios vynui bei stipriesiems gėrimams.
Toks įstatymo pakeitimas sudarys nesąžiningas sąlygas šalies gamintojams, nepasieks savo tikslo kontroliuoti alkoholio vartojimą šalyje, o valstybei pareikalaus papildomų išlaidų, kuomet prasidės teisiniai ieškiniai dėl nelygios konkurencijos sudarymo.
Šiuos ieškinius, beje, galės iškelti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gamintojai, importuojantys savo produkciją“, - teigia L. Šileikienė.
Mažųjų aludarių pirmininkė pabrėžia, jog didžiausią klausimą kelia šio įstatymo papildomų punktų nauda.
„Mažieji aludariai abejoja, ar prekybos dideliais buteliais uždraudimas sumažins girtavimą. Pasak šių pakeitimų iniciatoriaus, Seimo nario Antano Matulo, alaus vartojimas yra didžiulė problema Lietuvos kaimo vietovėse, tačiau ar mažesni alaus buteliai pakeis esamą situaciją?
Išpilsčius į mažesnę tarą alus brangs, todėl veikiausiai žmonės vietoj jo rinksis stipresnius gėrimus.
L. Šileikienės manymu, silpnųjų gėrimų tarą bei alkoholio koncentraciją apribojantys įstatymo punktai žlugdo šalies mažuosius aludarius.
„Investuoti į naujas alaus pakuočių linijas galės tik didžiosios užsienio kompanijų įmonės, nes mes - mažieji aludariai - tam neturime finansinių galimybių.
Be to, neliks išskirtinių tradicinio lietuviško alaus rūšių, kokį verda beveik vien mažieji aludariai, o didžiosios kompanijos negamina. Toks tradicinis alus paprastai yra stipresnis už įprastą pramoninį, gali siekti iki 10 proc. alkoholio koncentracijos.
Šis alus yra kulinarinis ir tautinis paveldas, jis kur kas brangesnis už paprastą alų. Be to, vargu ar toks tradicinis alus kokiu nors būdu skatina alkoholizmą, lyginant su didžiuliais pagaminamo ir suvartojamo lengvo alaus kiekiais.
Atrodo, tarsi naujojo įstatymo projekto kūrėjai, įvardindami alkoholinio gėrimo vartojimo problemas, rodytų į mus pirštais - štai, kur tikroji besaikio alkoholio vartojimo priežastis - mažieji aludariai!“ - teigia L. Šileikienė.
