„Klaidinga manyti, kad stogo remontas aktualus tik viršutinių aukštų gyventojams. Pro stogą prasiskverbęs vanduo patenka ir į inžinerinių sistemų šachtas – tuščias ertmes sienų konstrukcijoje ir gali prasiskverbti iki žemutinių aukštų.
Dėl to gali nukentėti butų estetinis vaizdas ar dar blogiau – įsimesti pelėsis”, – sakė „Mano būsto” Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius.
Daugiabučius namus administruojančios bendrovės „Karoliniškių būstas” direktorius Darius Zabarskas įžvelgė gerų tendencijų – anksčiau daugeliui gyventojų, įsikūrusių pirmame, antrame namo aukštuose, kildavo abejonių, kodėl jie turi mokėti už stogo remontą. Juk stogas – tik virš viršutinių butų.
„Vis daugiau žmonių supranta, kad namas yra bendra jų nuosavybė ir jie turi rūpintis jo priežiūra”, – sakė D. Zabarskas.
Atidėlioja darbus
Tačiau, anot jo, gyventojai dažnai atidėlioja remonto darbus iki paskutinės minutės ir sprendimą remontuoti stogą priima tik tuomet, kai jo būklė tampa kritinė. Iki tol jie taupo pinigus, moka už stogo palopymą, o ryžto imtis reikalingų darbų anksčiau, kol dar niekas nenukentėjo – nebuvo užpilti butai, nesiryžta.
Darbų vadovas Tomas Pauža į telefono skambutį atsiliepė ką tik nulipęs nuo penkiaaukščio namo stogo sostinės Lazdynų rajone. Šio namo stogas keičiamas pirmą kartą nuo to laiko, kai namas buvo pastatytas.
„Tas stogas mums buvo žinomas ir anksčiau. Nuolat sulaukdavome skundų vis iš skirtingų butų savininkų, kad pro stogą teka, – ne kartą teko jį lopyti.
Vasarą šis stogas buvo apžiūrėtas, įvertinta jo būklė, parengtas defektinis aktas. Namo administratorius surengė konkursą, kuriame pateikėme savo pasiūlymą, ir gyventojai pasirinko mus atlikti darbus. Šiuo metu visiškai keičiame namo stogo dangą”, – teigė T. Pauža.
Būtina nuolat prižiūrėti
Anot T. Paužos, didžiausia problema, kad anksčiau stogai nebuvo tinkamai prižiūrimi ir dėl to greičiau nusidėvėjo.
„Stogą reikėtų kiekvienais metais nuvalyti, surinkti šiukšles, patikrinti, ar neužkimšę lietaus vandens nutekėjimo kanalai. Jeigu yra smulkių pažeidimų, juos užtaisyti.
Pirmus metus nedidelės skylutės vandens beveik nepraleidžia ir nekelia problemų, bet kasmet jos plečiasi ir tuomet jau pradeda kelti rūpesčių.
Jeigu užsikimšę latakai, kanalai, vanduo negali nutekėti, ant stogo susidaro ledas, drasko stogo dangą ir dėl to ji greičiau susidėvi.
Aišku, po 30 metų stogo danga ima aižėti nuo senatvės. Tai kaip sutrinti džinsai – praplyšo, gali uždėti lopą, bet po kurio laiko medžiaga prairs kitoje vietoje. Stogas labiausiai dėvisi dėl orų sąlygų – drėgmės, kaitrios saulės, vėjo”, – aiškino T. Pauža.
Kenkia namo konstrukcijoms
Susidėvėjęs stogas kelia rūpesčių ne tik viršutinių aukštų gyventojams. Tai tarsi gyvybiškai svarbus namo organas.
Beje, prakiurus stogui apačioje esančios patalpos bus užlietos nebūtinai toje pat vietoje, kur atsirado plyšys. Vanduo nuo skylės gali nutekėti kelis metrus. Dėl kiauro stogo pavojus kyla visam namui.
Pro stogą prasiskverbus vandeniui gali pradėti drėkti pastato tinkas. Žiemą, kai pašąla, ledas plėsdamasis trupina tinką ir jis atšoka. Tuomet pro atviras plytas drėgmė jau ima skverbtis į patalpas. Specialistų teigimu, dėl drėgmės į plytas arba betono plokštes skverbiasi pelėsis ir ardo namo konstrukcijas.
Pro stogą besiskverbiantis vanduo gali pasiekti elektros instaliaciją, ir name dings elektra.
Pakeisti reikia laiku
Anot „Karoliniškių būsto” vadovo D. Zabarsko, retame prieš 30–40 metų statytame daugiabučiame name dar nebuvo kapitališkai suremontuotas stogas. Pastaruoju metu masiškai stogai Vilniuje buvo remontuojami praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, o dabar tvarkomas vienas kitas.
Dažniausiai stogai pažeidžiami, kai kas nors savavališkai jais vaikšto, tvirtina antenas ar kitokius įrenginius.
Daugiausia skundų dėl prakiurusio stogo sulaukiama pavasarį, mat tuomet ima tirpti sniegas, ant stogo lieka daug vandens ir išryškėja visi stogo defektai. Taip pat bėdas atskleidžia lietingas ruduo.
Tiesa, stogus palankiau tvarkyti vasarą, kai ilgiau išsilaiko sausi orai.
Specialistai tvirtina, kad kuo anksčiau bus pastebėti stogo pažeidimai, tuo pigiau kainuos remontas ir tuo mažiau nukentės butai. O laiku keičiant susidėvėjusią stogo dangą pavyktų išvengti užlietų patalpų.
Stogą būtina prižiūrėti
Jeigu jūsų daugiabučio priežiūra rūpinasi administravimo paslaugas teikianti bendrovė, apie būtinybę remontuoti stogą turėtų informuoti namo priežiūros vadybininkas.
Kiekvienais metais stogas turi būti apžiūrimas.
Jeigu būklė neatitinka reikalavimų, yra surašomas defektinis aktas – jame pažymima, kokie remonto darbai turi būti atlikti. Apie tai informuojami namo gyventojai.
Jeigu stogo būklė tokia, kad vanduo jau sunkiasi į vidų, „Mano būsto” specialistai pataria apie tai nedelsiant pranešti savo namo priežiūros vadybininkui. Jis padės išspręsti situaciją.
Dažnai pasitaiko, kad ne visi gyventojai pritaria remonto darbams, todėl darbai atliekami pavėluotai.
Daugiabučių administratoriai ragina visus būti sąmoningus ir nelaukti, kol bus padaryta žala kaimynams.
Stogo remonto darbų kaina priklauso nuo stogo nusidėvėjimo ir tvarkomo ploto. Delsiant atlikti darbus stogo būklė blogėja – kyla ir darbų kaina.
Išlaidos yra paskirstomos visiems namo gyventojams, kaip numato teisės aktai. Stogo remonto darbams „Mano būstas” suteikia 5 metų garantiją.
Daugiabučių administratoriai pataria darbų organizavimą patikėti profesionalams. Netinkamai pasirinkus rangovus gali tekti mokėti du kartus – už darbų atlikimą ir už blogai atliktų darbų defektų šalinimą.
„Mano būsto” duomenimis, jeigu namas pastatytas iki 1992 metų, didelė tikimybė, kad jam gali prireikti stogo remonto.
Ne seniau nei prieš 5 metus pastatytų daugiabučių stogų defektais rūpinasi namo statytojas, todėl iškilus remonto būtinybei darbus suorganizuos jis. Tačiau paprastai naujos statybos namų stogai dar yra tinkamos būklės.
