Būsimieji kvalifikuoti darbininkai, kirpėjai, siuvėjai, prekybininkai, statybininkai, žemdirbiai, energetikai ir kitų specialybių mokiniai turės galimybę dirbti su naujausiomis technologijomis bei priemonėmis, įgyti praktinių įgūdžių, taip reikalingų ieškant darbo bei pradedant profesinę karjerą.
Šiais metais duris atvėrė pirmoji tokia įstaiga – Kauno statybininkų rengimo centro Medienos technologijų ir baldų gamybos praktinio mokymo centras. Darbai verda Joniškio žemės ūkio, Alantos technologijų ir verslo mokyklose, Šiaulių profesinio rengimo centre ir daugelyje kitų mokymo įstaigų, kuriose sparčiai kyla už Europos socialinio fondo lėšas kuriamos praktinio mokymo bazės.
Geriau mažiau, bet kokybiškai
Lietuvoje yra 69 profesinio mokymo įstaigos, kurių steigėja yra Švietimo ir mokslo ministerija. 42 iš šių įstaigų skirta Europos Sąjungos parama sektoriniam praktinio mokymo centrui kurti. „Pastatyti ir įrengti tokius centrus, nupirkti jiems naujausios, kokybiškos įrangos kainuoja be galo daug.
Buvo nutarta, kad racionaliausia ne visoms mokymo įstaigoms skirti po truputį, o sukoncentruoti lėšas tose, kurios turi didžiausią potencialą, siūlo patraukliausias ir reikalingiausias tokių centrų idėjas, yra pasiekusios gerų rezultatų.
Norime sukurti stiprius, visą būtiną mokymo ir gamybinę įrangą turinčius sektorinius praktinio mokymo centrus, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vyr. specialistas Juozas Gaudiešius. – Tai nereiškia, kad kitų profesinių mokyklų ugdytiniai liks nuskriausti. Gavę praktinio darbo pradmenis savo mokymo įstaigoje, jie vyks gerinti įgūdžių į sektorinius centrus.“
Sektoriniuose praktinio mokymo centruose bus sudarytos galimybės praktikuotis ir aukštųjų mokyklų studentams, jau dirbantiems specialistams – visiems, norintiems patobulinti turimus ar įgyti naujų praktinio darbo įgūdžių. Juose savo kvalifikaciją tobulins dėstytojai, profesijos mokytojai, vyks bendri projektai su darbdaviais.
Jaunimas atsigręžia į amatus
Per keletą pastarųjų metų profesinio mokymo situacija Lietuvoje iš esmės pasikeitė. Į profesinio mokymo įstaigas investuojama Europos Sąjungos parama, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, kuriama materialinė bazė, tobulinama dėstytojų kvalifikacija jau duoda rezultatus.
Profesines mokyklas renkasi vis daugiau jaunimo. Šiais metais priimta 19681 mokinys – maždaug trimis šimtais daugiau negu buvo planuota. Beveik 9 tūkst. priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus.
„Tokiose šalyse kaip JAV, Vokietija bei kitose Vakarų šalyse įprasta, kad pirmiausia jaunuoliai įgyja profesiją, o tik paskui siekia aukštojo mokslo. Pas mus atvirkščiai – dalis į profesinę mokyklą ateina po universiteto, – sako J. Gaudiešius. – Aukštasis išsilavinimas buvo tapęs savotiška panacėja. Neįstojusieji į norimą specialybę rinkdavosi vos ne bet kurią studijų programa, kad tik gautų aukštojo mokslo diplomą. O ką su tuo diplomu veiks, kur įsidarbins, neberūpi.
Šaunu, kad jaunuoliams ir jų tėvams atsivėrė akys, kad svarbu ne skambus specialybės pavadinimas, prestižinė mokymo įstaiga, o darbo rinkai reikalinga ir pačiam žmogui perspektyvi specialybė.“
Paklausi profesija – galimybė rasti darbą
Mokinių stygiumi nesiskundžia Kauno statybininkų rengimo centras. „Turime bemaž tūkstantį mokinių. Šiemet planavome priimti 400, o priėmėme 455. Profesijos mokytis ateina vis daugiau baigusiųjų dvylika klasių ir netgi turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą“, – sako centro direktorius Stanislovas Janukaitis.
Mokymo centre nėra nepaklausių profesijų. „Rengiame tik darbo rinkai reikalingus specialistus: apdailininkus, stalius, baldžius, pastatų šiltintojus, automobilių mechanikus, santechnikus, kompiuterinės įrangos derintojus, logistus ekspeditorius, apskaitininkus, kasininkus, – vardija S. Janukaitis. – Jei matome, kad specialybė tapo nepaklausi, jos atsisakome.“
Jaunimą traukia galimybė mokytis profesijos beveik tokioje pat aplinkoje, kaip ir būsimas darbas. „Jei jaunuolis nori išmokti amato, neužtenka vien vadovėlius skaityti. Todėl daug dėmesio skiriame savo praktinio mokymo bazei, nuolat ją atnaujiname, nes čia žmogus turi įgyti praktinių įgūdžių, kad taptų visaverčiu darbuotoju“, – teigia direktorius, didžiuodamasis savo absolventais, kurie nesunkiai susiranda darbą.
Pasak S. Janukaičio, prieš trejus metus iš ES paramos fondų ir valstybės biudžeto buvo skirta 3,2 mln. litų santechnikų ir suvirintojų mokymo dirbtuvių rekonstrukcijai, dar už 1,5 mln. litų įsigyta moderniausios įrangos, kuria dirbti mokosi ne tik centro mokiniai, bet ir pasitobulinti atvykę suaugusieji.
Naujausios technikos galia
Šiemet atidarytas dar vienas Kauno statybininkų rengimo centro padalinys – pirmasis šalyje Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų praktinio mokymo centras. Į jį investuota daugiau negu 8,2 mln. litų ES paramos ir biudžeto lėšų, įsigyta įrangos už 7,7 mln. litų būsimiesiems staliams, baldžiams ir kitiems medienos apdirbimo specialistams mokyti.
Artimiausiu metu ketinama atnaujinti ir automobilių mechanikų praktinio rengimo bazę.
Nuo didmiesčių neatsilieka mažesni miestai bei gyvenvietės. Molėtų rajono Naujasodžio kaime įsikūrusi Alantos technologijos ir verslo mokykla kuria žemės ūkio sektorinį praktinio mokymo centrą.
Jau įrengtos kalvystės ir suvirinimo, šaltkalvystės, mechaninio metalo apdirbimo, remonto ir techninio aptarnavimo laboratorijos, čia mokiniai ras tokias pačias stakles ir įrankius, kaip ir būsimoje darbo vietoje.
Už ES paramą įsigyta žemės ūkio technikos, kuria naudojasi ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės: kalvotoms vietovėms skirtas kombainas, traktoriai bei prikabinama technika. Dvigubą naudą duos statoma biodujų katilinė: šildys patalpas ir kartu bus mokymo bazė, kaip žemės ūkio atliekas paversti energija.
Sektoriniai praktinio mokymo centrai kuriami įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą priemonę „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“.
Švietimui ir mokslui 2007–2013 m. laikotarpiu skiriama daugiau kaip 3,5 mlrd. litų. Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Viena iš sričių, akivaizdžiai pajusianti struktūrinės paramos naudą, – profesinis mokymas.
