„Kai apsaugos darbuotojų vejamas vagyste įtariamas žmogus žuvo iškritęs iš antrojo prekybos centro aukšto, kitą dieną pastebėjome klientų pagausėjimą“, - portalui lrytas.lt sakė I. Navickaitė.
Tai, kad po tragedijos centras sulaukė daugiau klientų, pribloškė jo vadovybę. Ir pati I. Navickaitė, ir jos kolegos ilgai negalėjo atsigauti nuo patirto šoko. „Pagerbdami žuvusįjį norėjome uždegti žvakę, tačiau to padaryti negalėjome dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų", - apgailestavo prekybos centro vadovė.
Nėra zoologijos sodo? Ne bėda!
Būtų neteisinga teigti, kad „Ozas“ traukia klientus tik dėl šio įvykio – jo vadovybė aktyviai mėgina įsibrauti tarp rinkos senbuvių. Pabrėžiama, kad šiam prekybos centrui išskirtinumo suteikia galimybė organizuoti unikalius renginius bei parodas. „Klientai gali grožėtis eksponatais prekybos centro erdvėse ar klausytis gyvai atliekamos muzikos", - džiaugėsi vadovė.
Į šiame prekybos centre organizuojamus renginius, tokius kaip F-1 lenktyninių automobilių, dinozaurų ar egzotiškų gyvūnų parodas atvyksta net ir grupės moksleivių. „Pastebėjome, kad į parodas atvyksta daug jaunų jaunų žmonių, kurie gali ne tik apsipirkti, bet ir dvasiškai praturtėti“, - privalumus vardijo pašnekovė. Jos manymu, projektas sėkmingas ir dėl to, jog Vilniuje nėra zoologijos sodo.
Konkurentų dar nepavijo Kaip teigiama ketvirtadienį išplatintoje „Ozo“ prekybos centro pirmojo šių metų pusmečio rezultatų atskaitoje, vieno pirkėjo čia išleidžiama pinigų suma pakilo 14 proc. Per metus būna sulaukiama per 5 mln. lankytojų, o per dieną užsuka nuo 15 iki 40 tūkst. klientų. Vidutinė suma, kurią klientai išleidžia prekybos centre – 470 Lt, švenčių metu viršija ir 500 Lt ribą.
Vos už kelių šimtų metrų esantis „Ozo“ konkurentas „Akropolis“ per 10 veiklos metų sulaukė 131 mln. klientų - po 13 mln. lankytojų kasmet (daugiau nei du kartus viršyja „Ozo“ lankytojų skaičių). Vilniaus „Akropolyje“ per dieną vidutiniškai apsilanko beveik 45 tūkst. pirkėjų. 110 tūkst. kv.m. ploto prekybos ir pramogų centre veikia daugiau nei 250 parduotuvių, pramogų ir paslaugų teikėjų.
Prekybos centro „Panorama“ pardavimai per pirmąjį šių metų pusmetį pakilo 16 proc, pernai pardavimai kilo 12 proc. Taip pat 2011 metais „Panorama“ uždirbo per 3 mln. litų grynojo pelno.
Paini architektūra - specialiai dėl parodų
2009 metais, per patį krizės įkarštį pradėjęs veiklą prekybos centras išsyk pagarsėjo kaip parduotuvė – labirintas. Internetas mirgėjo nuo klientų pasisakymų apie painią jo architektūrą ir inžinerinius sprendimus. Vieni, įėję į prekybos centrą nerasdavo kelio atgal, kitiems buvo sunkoka net ir patekti į pastato vidų. Kai kurie komentatoriai netgi bandė apie tai iškvosti architektą Peterį Thode'ą, projektavusį „Ozo“ prekybos centrą.
Pasirodo, prekybos centras buvo suprojektuotas ir statomas taip, kad pastato erdvę būtų galima naudoti ne tik prekybai, bet ir ekspozicijoms, koncertams.
Direktorė nepaneigė, jog prekybos centras susidūrė su architektūrine - inžinerine problema: „Pirmaisiais metais mūsų klientams buvo sudėtingiau orientuotis prekybos centre, tačiau laikui bėgant šią problemą išsprendėme“. Buvo sumontuota daugybė nuorodų, leidžiančių nepasiklysti ir greitai rasti reikiamą vietą.
Apsieina be bankų
Dar viena keistenybė – šis prekybos centras kažkaip apsieina be bankų filialų. Iki bankroto čia veikė banko „Snoras“ filialas, tačiau kitų bankų prisivilioti nepavyko. „Bankai vykdo savo politiką, kuri neleidžia mums jų pasikviesti. Manau, jie mažina filialų skaičių, taip skatindami savo klientus naudotis internetine bankininkyste“, - sakė I. Navickaitė.
Yra vienintelė valiutos keitykla, kurios paslaugomis dažniausiai naudojasi atvykėliai. „Sulaukiame klientų iš Baltarusijos, todėl turime atsižvelgti į jų finansinius poreikius“, - komentavo direktorė. Artimiausiu metu prekybos centre planuojama atidaryti vieno banko filialą, tačiau koks tai bus bankas – komercinė paslaptis.
