Trečiadienį Maskvoje aptaręs gyvulių eksporto trikdžius ir veterinarijos posto Kaliningrade problemas su Rusijos žemės ūkio ministru Nikolajumi Fiodorovu K. Starkevičius vakar jau suskubo sukirsti rankomis su Kinijos pareigūnais dėl lietuviškų maisto produktų eksporto.
– Maskvoje šiemet neužsibuvote. Palikęs joje vykstančią parodą „Zolotaja osen”, vakar atsidūrėte Kinijoje. Koks viešnagės Pekine tikslas? – paklausėme ministro.
– Verslininkams reikia ne tik Rusijos, bet ir kitų rinkų. Jie turi turėti galimybių rinktis, kur investuoti. O be valstybės institucijų pagalbos kartais nutiesti eksporto kelių neįmanoma.
Pekine pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Kinijos kokybės priežiūros inspekcijos ir karantino generalinės administracijos vadovu.
Norint atverti mėsos ir pieno produktams eksporto vartus į Kiniją, reikia suderinti Europos ir Kinijos teisės aktus ir gauti specialius eksporto sertifikatus.
Svarbiausias vizito tikslas – sutarti, kad artimiausiu metu į mūsų įmones Lietuvoje atvyktų Kinijos ekspertai ir būtų galima pradėti pieno, mėsos, paukštienos produktų eksportą į šią šalį.
Šiuo metu Kinijoje savo gaminiais prekiauja stipriųjų gėrimų gamintojai: bendrovės „Stumbras”, „Vilniaus degtinė”, „Alita”. Kinai ragauja ir „Švyturio” alaus. Taip pat į ją gabenama šaldytų mėlynių bei kitokių uogų, kviečių krakmolo.
Birželį jau suderinome žuvininkystės produktų eksporto sertifikatus. Tad mūsų šalies žvejai kinams jau gali pasiūlyti Lietuvoje pagamintų žuvies konservų ar kitokių produktų.
– Ar lietuviški mėsos gaminiai Kinijoje sulauktų pirkėjų?
– Pasirašęs sutartį turėjau galimybę apsilankyti Pekino turguje. Kainos jame labai didelės, ypač brangi mėsa. Šviežios jautienos gabaliukas, sveriantis apie porą šimtų gramų, kainuoja apie 17 litų, – kone penkiskart brangiau nei Lietuvoje.
Manau, kad paklausos tikrai netrūktų rūkytiems arba vytintiems kiaulienos kumpiams. Pekine jo kilogramas kainuoja apie 200 litų – 2–3 kartus brangiau nei mūsų parduotuvėse.
Manau, verslininkams, kurie prekiaus Kinijoje, tokios produktų kainos suteiks galimybę nesunkiai padengti ir gabenimo sąnaudas.
Jautiena atgabenama į Kiniją net iš Australijos – valstybės, kurioje tebėra nesutramdyta galvijų kempinligė. Mūsų gaminiai, kurie yra saugūs ir kokybiški, Kinijoje tikrai būtų konkurencingi.
Čia ypač populiari ir vištiena. Vištų kojelės net brangesnės nei krūtinėlės. Į Kiniją iš Lietuvos jos ir šiuo metu yra eksportuojamos, bet per tarpininkus. Verslininkams būtų naudingiau tai daryti patiems.
– Kokių pieno gaminių būtų galima pasiūlyti kinams?
– Pieno miltelių, sausų išrūgų, sutirštinto pieno, įvairių fermentinių sūrių. Šiuo metu jiems eksporto sertifikatų dar neturime. Bet Kinijos ekspertų turėtume sulaukti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.
Be to, lapkritį Šanchajuje vyks paroda, kurioje taip pat numatyta susitikimų su Kinijos pareigūnais. Paprastai kiekvienas susitikimas duoda ir verslui naudingų rezultatų.
Pavyzdžiui, trečiadienį Maskvoje buvome susitikę su atsakingais pareigūnais, ir keturios Lietuvos įmonės gavo leidimus eksportuoti karpius į Rusiją. Nuo 1990-ųjų iki šiol tokios galimybės nebuvo.
Karpių Lietuvos žuvininkystės įmonės užaugina daug, vietos rinkoje jų perteklius.
Pernai įmonės bandė eksportuoti karpius į Lenkiją, bet jiems ir savų užtenka.
– Mėsos perdirbimo įmonėms mūsų šalyje ankšta.
Bet užsienyje greta didžiulių mėsos perdirbėjų jos tampa nykštukėmis. Ar pavyks joms įvykdyti Kinijos užsakymus?
– Įmonėms būtų protingiausia dirbti išvien. Manau, kad geras pelnas jas suvienys, tad jos kinams galės patiekti reikiamą kiekį produktų. Juolab kad Europoje pagaminti maisto produktai kinams savaime yra kokybės garantija. Jų paklausa – milžiniška.
Ministro pusryčiai – lietuviška varškė
Pirmąkart susitikę Rusijos žemės ūkio ministras N. Fiodorovas ir Lietuvos žemės ūkio ministras K. Starkevičius yra kilę iš žemdirbiškų šeimų ir puikiai išmano visus ūkio darbus.
Anot N. Fiodorovo, lietuviškos maisto prekės Rusijoje pelniusios gerą vardą ir turi daug vartotojų.
„Norėčiau padėkoti Lietuvos pienininkams, nes mano šeimos šaldytuve visuomet yra lietuviškos grūdėtos varškės su miško uogų džemu. Ją nuolat valgome pusryčiams”, – sakė Rusijos žemės ūkio ministras.
Anot K. Starkevičiaus, Lietuvos verslininkų jau seniai nebereikia agituoti ir aiškinti, kas yra paroda „Zolotaja osen”. Joje vykstantys valstybės institucijų atstovų, verslininkų susitikimai duoda praktinės naudos.
K. Starkevičius ministrui N. Fiodorovui įteikė prašymą atnaujinti Lietuvos ūkiuose užaugintų kiaulių eksportą į Rusiją.
„Aptarėme veterinarijos posto Kaliningrade problemas. Ir šiuo metu jau galime užtikrinti, jog iki kitų metų sausio Lietuvos atstovai padarys viską, kad tarptautinius reikalavimus atitinkantis terminalas pradėtų veikti”, – sakė K. Starkevičius.
Ministrų bei kitų pareigūnų susitikime buvo aptartos ir bėdos, susijusios su Rusijoje plintančiu afrikiniu kiaulių maru. Lietuvos atstovai kolegoms pasiūlė pagalbą, o K. Starkevičius pažadėjo šį klausimą apsvarstyti ir ES ministrų taryboje.
„Afrikinis kiaulių maras yra bendra visų šalių problema. Juk šerno paso nepaprašysi”, – sakė ministras.
Maskvoje abiejų šalių ūkininkų sąjungos pirmąkart pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pasak K.Starkevičiaus, tai – ne tik istorinis įvykis, bet ir būtinybė.
Šią savaitę keturioms Lietuvos įmonėms – Šalčininkų žuvininkystės ūkui bei bendrovėms „Išlaužo žuvis”, „Vasaknos” ir „Dalkijos” koncernas išduoti leidimai produktams į Rusiją eksportuoti.
Dabar iš Lietuvos į Rusiją savo gaminius gali eksportuoti 131 įmonė. Anot N. Fiodorovo, Lietuvos žemdirbiai Rusijai galėtų parduoti dar daugiau morkų, kopūstų.
