Naujas žodžių junginys – architektūros nusikaltimas – bus įtrauktas į miesto Baudžiamąjį kodeksą. Bausmę už šlykščios architektūros pastatus pasiūlė vietinis mokytojas Richardas Tannigeris. O šias aštrias diskusijas dėl bausmių išprovokavo parlamento rūmų stogas.
Siūlo bausti projektuotojus
„Architektai laiko mus idiotais”, – piktinosi vienas Lozanos parlamentarų. Nepatenkintieji absurdišku, beformiu ir pilku stogu surengė referendumą.
Atrodo, kad neatsakingi architektai bus nubausti. Tiesa, jiems bus taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.
Šiek tiek anksčiau buvusi Ispanijos kultūros ministrė Esperanza Aguirre dar aršiau pasisakė už tokias bausmes architektams, o jų absurdiškus kūrinius ji net lygina su nusikaltimu žmonijai.
Valdininkę taip įsiutino naujas Madrido savivaldybės fasadas, kad ji net viešai apgailestavo, jog architektams netaikoma mirties bausmė.
„O jų nusikaltimai gyvuoja net ir po architektų mirties. Jie lieka mums”, – drąsiai savo mintis reiškė E.Aguirre. Tiesa, vėliau dėl jų jai teko atsiprašyti.
Lietuvoje – chaosas
Lietuvoje žinomos architektės Audronės Kaušpėdienės nestebina, kad šveicarai taip jautriai reaguoja į nekokybišką architektūrą: „Tai pilietiškai brandus kraštas, kur visuomenė pakankamai išsilavinusi, kad galėtų spręsti visiems svarbias problemas.” Deja, apie lietuvius to pasakyti negalima.
Kone visose Vakarų Europos šalyse veikia Architektų rūmai, kurie ne tik sprendžia profesines problemas aukščiausiu lygiu, bet ir šviečia visuomenę.
„Lietuvoje aktyvia Architektų rūmų veikla negalime džiaugtis”, – sakė A.Kaušpėdienė.
Šiuo metu projektų likimą dažnai sprendžia didžiųjų miestų architektų ir urbanistikos ekspertų tarybos (jas renka Lietuvos architektų sąjunga). Tačiau, pasak kaunietės architektės, tai nėra objektyvus vertinimas. „Juokinga, kai vienas architektas kitam aiškina, kaip šis turėtų dirbti”, – įsitikinusi A.Kaušpėdienė.
Ji teigia, kad apskritai nepakankamai skelbiama konkursų, o ir paskelbti ne visi pasiekia rezultatų, ne viskas vyksta skaidriai ir galiausiai nebūtinai nugalėjęs projektas yra įgyvendinamas.
Netrūksta gerų kūrėjų
„Kad nebūtų tokio chaoso, kad Architektų rūmai turėtų pakankamai galios tą chaosą valdyti, jie turi ieškoti dialogo su Vyriausybe, siekti, kad būtų priimti architektūrinę veiklą reguliuojantys įstatymai.
Lietuvoje netrūksta puikių architektų, kurių darbai pasaulyje vertinami aukščiausiais balais. Audrius Ambrazas, Rolandas Palekas, Algimantas Kančas ar Gintautas Natkevičius – šių kūrėjų braižą jau galima nesunkiai atpažinti. Tai architektūros meistrai.
Tačiau ar dažnai miestas į juos kreipiasi? Ne. Mūsų visuomenei, kaip ir valdžiai, dar labai trūksta išsilavinimo, supratimo, kas yra gera architektūra. Labiau reikėtų pasitikėti šios srities profesionalais”, – emocingai kalbėjo moteris.
Bet juk visais laikais miestus statė mecenatai?
„Tiesa, todėl džiugina tai, kad per dvidešimt metų užsakovai pasikeitė – dabar jie daug važinėja po pasaulį ir tikrai yra labiau išprusę”, – sakė A.Kaušpėdienė ir pridūrė, kad ypač gera architektūra garsėjančioje Olandijoje net daugiabučius namus projektuoja patys geriausi architektai.
„Kad ir pas mus žmonės pagaliau suprastų, kad architektūra – tai ne tik sienos, langai ir stogas, turėtų pasistengti tie patys Architektų rūmai.
Jie privalo rūpintis ne tik įstatymais, užsiimti lobizmu, bet ir turi auklėti visuomenę, skiepyti jai gero skonio supratimą”, – neabejoja pripažinta kūrėja.
