Saulėtomis dienomis šių laivų deniuose būreliai žmonių vaišinasi, geria vyną. Laivuose – ne tik būtini namų ūkio reikmenys, čia auga gėlės, prieskoniniai augalai ir net daržovės. Nuo kranto į laivų sankaupas veda siauri tilteliai su rakinamais vartais.
Kai kurie tokį laivą-namą nuomojasi laikinai, kiti nusiperka ir įsikuria jame ilgam, treti atvyksta tik savaitgalių praleisti.
Laivuose gyvena ne skurdžiai
Veronica savo nediduką laivą įsigijo prieš porą metų. Sutikau ją su draugais besiruošiančią kepti kepsnį Mažąja Venecija vadinamoje Londono dalyje. Gyvenamojo laivo kaina, palyginti su namų Londone kainomis, nėra didelė.
Veronica savo laivelį pirko už 25 tūkst. svarų (apie 108 tūkst. litų). Didesni laivai gali kainuoti nuo 60 iki 100 tūkst. svarų (nuo 250 iki 400 tūkst. litų). Tiesa, skelbimų laikraščiuose apie parduodamą gyvenamąjį laivą aptikti nepavyks.
Žinios apie tai sklinda iš lūpų į lūpas, gyvenamieji laivai tiesiog graibstomi.
Tokį laivą galima ir išsinuomoti. Kaina panaši kaip ir tokio pat ploto buto tame pačiame miesto rajone.
Kaip įprasta Anglijoje, sulaukusi pensijos Veronica persikėlė gyventi į Ispaniją, bet vyrui mirus apsisprendė grįžti į Londoną, kad būtų netoli šeimos. Bet jokiu būdu nenorėjo gyventi normaliame name, kokiame praleido visą savo gyvenimą.
Laivas-namas buvo kaip tik tai, ko jai reikėjo. „Vietos, atrodo, mažai, tačiau erdvės daug”, – sako moteris.
Siaurieji, arba kanalų, laivai
Veronica gyvena laive, kuris vadinamas siauruoju. Jo plotis – 2,13 metro. Ištiesęs rankas gali pasiekti abu laivo šonus.
Laivo siaurumas ne šiaip sau. Anglijos industrinės revoliucijos priešaušriu, gerokai prieš atsirandant ir įsigalint geležinkeliams, žaliavoms ar pagamintai produkcijai transportuoti buvo naudojami vandens kanalai.
XVIII a. kanalų tinklas buvo išraizgęs visą vidurinę Angliją ir jungė Londoną su Birmingamu, Mančesteriu ir kitais pramoniniais miestais.
Kanalais kursuodavo prekių prikrautus vagonus primenantys laivai. Šių laivų siaurumą lėmė kanalų šliuzai – platesnis nei 2,13 m pločio laivas jame neišsitekdavo.
Nuo XIX a vidurio gaminių ir žaliavų gabenimą perėmė geležinkeliai. Siaurųjų laivų savininkai neteko uždarbio, nuskurdo, prarado namus ir kėlėsi gyventi į nebenaudojamus laivus.
Po Antrojo pasaulinio karo geležinkeliai visiškai išstūmė kanalų laivus kaip prekių gabenimo priemonę.
Gyvenimo sąlygos
Dabar didžiausia problema Londone rasti laivui-namui prieplauką. O ir kainuoja nemažai. Tiesa, kaina priklauso nuo to, kur toji prieplauka ir kaip ji įrengta.
Tokia kaip Veronicos, su nuo praeivių atitverta privačia krantine, kainuoja 4 tūkst. svarų (per 17 tūkst. litų) per metus.
Privati rakinama krantinė ne tik užtikrina didesnį saugumą. Joje įrengti terminalai, tiekiantys čia stovintiems laivams vandenį ir elektrą, tereikia nusipirkti specialią elektroninę kortelę, įstatyti ją į specialią angą, ir jokio vargo.
„Kiek daugiau vargo dėl tualeto, nes jį reikia bent porą kartų per savaitę patiems išvalyti. Šiukšlių konteinerių irgi neturime”, – neslepia Veronica.
Upės čigonai
Laivai-namai neturi adreso, žmonės čia negauna pašto. Tačiau Veronica naudojasi mobiliąja interneto prieiga.
Jai patinka laivų-namų savininkai, nes visi jie yra draugiški, vieni kitus pažįsta ir vieni kitiems padeda. Ir visi šie žmonės ypač rūpinasi aplinkosauga. Veronica dirba Kanalų ir upių fondo (Canal River Trust) savanore.
„Smagu jaustis arti gamtos. Vanduo laivą sūpuoja. Na, ir kas, kad į krantą išlipęs truputį svyruoji ir kitiems atrodai tarsi girtas”, – šypsosi mano bičiulė.
Tačiau yra ir neišspręstų dalykų. Vienas jų – balsavimas per rinkimus, mat į rinkimų biuletenį žmonės įtraukiami pagal gyvenamosios vietos adresą. Ta pati problema ir dėl medicinos paslaugų.
Valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys gydytojai pacientus priima taip pat pagal adresą. Jeigu tokio neturi, tenka gydytis privačiai.
„Kartais jaučiamės tarsi kokie upės čigonai”, – juokiasi moteris.
Laivą dekoravo ir lietuvė
Kanalų laivai paveldėjo ne tik neįprastą formą, bet ir tradicinį dekorą. Tvirtovės arba rožių motyvais dekoruojamos kabinos durys, indas vandeniui laikyti, o ant laivo šono – įmantriai išraitytas laivo pavadinimas ir laivo savininko vardas.
Entuziastai, siekiantys išlaikyti senąsias laivų puošybos tradicijas, susibūrė į Istorinių siaurųjų laivų savininkų klubą ir rūpinasi išlikusių senųjų laivų restauravimu ir išsaugojimu.
Londone gyvenančiai lietuvei dailininkei Rūtai Baltakienei taip pat teko dekoruoti laivą.
„Niekada iki tol man neteko tapyti ant paviršiaus, kuris nestovi vietoje. Pieši augalėlius ir gėlytes, stengiesi kuo gražiau tai padaryti, o tavo piešinys ima ir pasislenka tai į vieną, tai į kitą šoną, tai aukštyn žemyn kilnotis pradeda”, – sako Rūta, nuo to karto užsikrėtusi aistra siauriesiems laivams.
Londono kanaluose vis daugiau gyvenamųjų laivų, perėmusių senųjų laivų išvaizdą ir dizainą, bet įrengtų itin šiuolaikiškai.
Jie turi dyzelinius variklius, taip pat visus patogumus: centrinį šildymą, vandeniu nuplaunamus tualetus, dušus ir net vonios kambarius. Tokių laivų virtuvėse stovi elektrinės viryklės su orkaitėmis, mikrobangų krosnelės, šaldytuvai.
Tokių laivų savininkai domisi ne vien tradicine puošyba, kai kurie savo laivų šonus ištapo kanalų, kuriais plaukioja, pakrančių vaizdais.
