Šiame romane tarsi nieko ypatingo nevyksta, o pagrindinis veikėjas ar tik ne du trečdalius romano praleidžia užsidaręs vonios kambaryje tarsi tame nebūtų nieko keista. Pristatydami šį kūrinį Lietuvos leidėjai iškėlė klausimą, kas tai – ar psichinė liga, ar gyvenimo geometrijos pajauta? Knygą verta perskaityti jau vien dėl to, kad suprastum, kas ta gyvenimo geometrijos pajauta.
Kas ta gyvenimo geometrijos pajauta, iki šiol nesupratau.
O štai į pirmąjį klausimą praėjus beveik trisdešimt metų nuo knygos pasirodymo atsakyti galėčiau. Praleisti kiek įmanoma daugiau laiko vonios kambaryje – šiuolaikinio gyvenimo padiktuota tendencija.
XXI amžiuje dėl intensyvaus tempo ir sukelto streso dauguma vyrų ir moterų, net patys to nežinodami, taip pradėjo naktimis griežti dantimis, kad daugumos iltiniai jau prarado savo charakteringą formą.
Paveikti egzistencinio nerimo žmonės vis intensyviau ieško įvairesnių poilsio ir atsipalaidavimo būdų ir savo namuose, net jei koks solidus kostiumuotas viršininkas to garsiai nepripažįsta net sau.
Taip trokštamas poilsis siejamas ne tik su kulinariniais eksperimentais virtuvėje, kokybišku bendravimu svetainėje bet ir vandens procedūromis vonios kambaryje. Nors iš reklamų vis dar atrodo, kad tik moterims patinka mirkti voniose, o vyrams užtenka pastypsoti po dušu, tai jau seniai netiesa.
Dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje vonios kambarys priminė šalčiu dvelkiančią funkcionalią dėžutę, skirtą būtiniausių higienos poreikių patenkinimo penkiaminutei. Šiandien ir trys valandos vonios kambaryje neatrodo moteriškas įnoringumas.
Tam įtakos turi ne tik pasikeitę gyvenimo įpročiai, bet ir šiuolaikinės technologijos. Garsus britų dizaineris Tomas Dixonas yra taikliai pastebėjęs, kad namų erdvėje yra dvi zonos, kuriose ryškiausiai atsispindi naujosios technologijos ir novatoriški dizaino sprendimai – tai virtuvė ir vonios kambarys.
Žinoma, degtukų dėžutės dydžio vonios kambaryje svarbiausia, kad būtini santechnikos įrenginiai tiesiog tilptų. Jei vonios kambarys didesnis, erdvę ir jos funkcijas galima interpretuoti žymiai universaliau.
Viena ryškiausių XX amžiaus dizaino asmenybių Phillipe‘as Starckas santechninės keramikos bendrovei „Duravit“ 1994 metais sukūrė santechninės keramikos kolekciją „Starck 1“.
Ši kolekcija sukėlė milžinišką susidomėjimą, kadangi vonią dizaineris pastatė... patalpos viduryje. Taip, taip, šiandien šis sprendimas atrodo įprastai, tačiau prieš dvidešimt metų tai buvo revoliucinis sprendimas tiek koncepciniu, tiek technologiniu požiūriu.
Vonia patalpos viduryje suteikė jai pilnavertės namų zonos su papildomomis funkcinėmis galimybėmis statusą.
Santechnikos įranga ir keramika vis dar diktuoja bendrą stilistinę interjero koncepciją, bet žymiai įdomiau, kad santechnikos įranga rašo ir skirtingus vonios kambario išplanavimo ir panaudojimo scenarijus.
Jau ne tik vonia, bet ir praustuvai nebūtinai turi būti montuojami prie sienos - jie gali stovėti patalpos centre. Dušo kabinos zonuoja erdvę, klozetai ir pisuarai gali būti subtiliai pasislėpti specialiose nišose ar netgi tapti išskirtiniu akcentu.
Lengvai valomi ir drėgmei atsparūs paviršiai, efektyvios kondicionavimo sistemos, kompaktiškos SPA atveria visiškai naujas kokybiško poilsio vonios kambaryje galimybes.
Nieko keisto, kad vonios kambaryje atsiranda vis daugiau svetainei būdingų bruožų – balduose dominuoja natūralios medžiagos arba jų imitacijos, atsiranda papildomų interjero aksesuarų ar net paveikslų.
Santechnikos įranga ir baldai įgyja sau nebūdingų bruožų, pavyzdžiui, vonios su integruota patogaus gulto funkcija, o baldai turi lentynėles ne tik higienos priemonėms, bet ir knygoms ar žurnalams susidėti.
Niekas geriau už moteris nežino, kaip suteikti vonios kambariui jaukumo. Ir turiu galvoje ne tik žvakes ar smilkalus.
Prieš keletą metų itin milžiniško susidomėjimo sulaukė tikros ispanų dizaino žvaigždės Patricios Urquiolos sukurta vonios kambario kolekcija „Axor Urquiola“. Šioje kolekcijoje dizainerė panaudojo tokius labiau svetainei būdingus elementus kaip augalai, kilimai, mobiliosios pertvaros.
Dabar didžiausia intriga – kada vonios kambario susiliejimas su kitomis namų zonomis taps tokiu pat įprastu kaip, tarkim, svetainės ir virtuvės.
Viena vertus, gyvendami nedidelio ploto būste daugelis žmonių pageidautų atvirų, susijungiančių namų zonų, kita vertus, psichologiniai barjerai vis dar per aukšti.
Bet visai nenustebčiau, kad jau po kelerių metų dauguma iš mūsų miegos vonioje, o prausis miegamajame. J. P. Toussaint’o jau turi temą savo romano tęsiniui.
