Nenusamdo šlavėjų
„Didžiausia problema - kad Kaune nėra žmonių, kurie prižiūrėtų tiltus. Komunaliniam skyriui vadovauja ne specialistai, todėl niekas nesugeba net nušluoti tiltų. Matome, kad ir Aleksoto, ir Vilijampolės tiltai yra apleisti ir greitai juos vėl reikės remontuoti“, - tikino pašnekovas.
Eksperto teigimu, abiejų vos prieš keletą metų rekonstruotų tiltų brokas badyte bado akis, o pridėjus netinkamą priežiūrą situacija itin sparčiai blogėja - per deformacines siūles bėga vanduo, nekokybiškai paklota hidroizoliacija nesulaiko drėgmės, ant tiltų ryškėja korozijos pėdsakai.
„Kaune iš viso yra 44 tiltai ir viadukai ir visi jie visiškai neprižiūrimi. Skiriami milžiniški pinigai statyboms ar rekonstrukcijai, o paskui viskas paliekama likimo valiai. Nėra Kaune šeimininko, nėra, todėl daugybė apleistų namų, tiltų, gatvių“, - piktinosi ne vieną tilto statybose dalyvavęs H. Kebeikis.
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės valdininkai tikina, kad H. Kebeikio priekaištai neteisingi.
„Visi tiltai yra valomi pagal galimybes ir poreikius. Neįsivaizduoju, kad būtų galima nevalyti tiltų. Viską stengiamės prižiūrėti taip, kaip reikia“, - stebėjosi Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Arūnas Sadauskas. Neįveikiama problema - lietaus vamzdis
Aprodęs Aleksoto arba Vytauto Didžiojo vardą turinčio tilto žaizdas, inžinierius H. Kebeikis ekskursiją tęsė prie vadinamojo Vilijampolės tilto.
Senasis Vilijampolės tiltas po rekonstrukcijos buvo atidarytas 2008 metų pabaigoje. P. Vileišio vardu pavadintas tiltas remontuoti buvo uždarytas dėl avarinės būklės. Pagal sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2009 metų kovo 8-osios, tačiau darbininkams tiltą pavyko suremontuoti anksčiau.
Kapitalinį tilto remontą atliko bendrovė „Kauno tiltai“, rekonstrukcijos vertė – 17 milijonų litų. Kauno senamiestį ir Vilijampolę jungiantis tiltas buvo pastatytas 1960 metais pagal „Pramtransprojekt“ projektą. Bendras jo ilgis – 287,55 metrų.
Tačiau praėjus vos ketveriems metams pasivaikščiojimas tiltu su H. Kebeikiu atveria naujas tilto žaizdas. Net nesibaigus garantiniam remonto laikotarpiui nuo tilto lupasi dažai, formuojasi korozijos dėmės, nesugebama net sutvarkyti trūkusio lietvamzdžio, kurio vanduo gadina tilto atramą.
„Jie teisinasi, kad dažai lupasi, nes ant cinkuoto paviršiaus nesilaiko. Ką tai reiškia? Reiškia, kad buvo parinkti netinkami dažai. Tačiau tai niekis, kiek kartų prašiau miesto sutvarkyti trūkusį lietaus vamzdį, nuvalyti tiltą - viskas perniek. Labai apmaudu matyti, kaip 17 milijonų, kurie buvo išleisti rekonstrukcijai, išties buvo išmesti į balą“, - sakė H. Kebeikis.
Naują tiltą kritikuoja
Inžinierius taip pat kritikuoja miesto valdžios norą pastatyti naują tiltą Kėdainių gatvėje. Nors dėl lėšų stygiaus neaišku, kada šis objektas galėtų atsirasti Kaune, H. Kebeikis įsitikinęs, kad geriau naujajam tiltui skirtas lėšas išleisti esamų tiltų remontui ir priežiūrai.
„Dar vieno tilto nereikia, nes Kaune gyventojų tiek sumažėjo, kad visiškai pakanka esamų tiltų. Juk puikiai žinoma, kad, tarkim, Varnių tiltas bet kurią akimirką gali būti uždarytas“, - neabejojo pašnekovas.
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius tikino, kad dėl naujojo tilto statybų apsispręsta prieš keletą metų. Tiesa, kada tokiam projektui atsiras pinigų - neaišku.
„Tiltas turėtų perkelti transporto srautą iš senamiesčio, būtų įmanoma centrą apvažiuoti. Tiesa yra ta, kad norint vairuotojus priversti rinktis tam tikrą kelią, reikia jį kuo labiau sutvarkyti. Jei sutvarkysime senamiesčio gatves ir tiltus, padidinsime transporto srautą tenai. Tačiau mūsų tikslas visai kitas - į senamiestį turi važiuoti kuo mažiau automobilių“, - pasakojo N. Valatkevičius.
