Seni Vilniaus balkonai – tramplinas į mirtį

Viena tragiškos žymaus dainininko ir architekto Algirdo Kaušpėdo dukters Algės žūties versijų – mergina iškrito pro avarinės būklės balkoną. Taip trečiadienį, po dukters žūties, tvirtino jos tėvas. Jis sakė, kad namo A. Goštauto gatvėje, kurioje mergina gyveno, balkonas yra avarinės būklės.

A. Kaušpėdaitė iškrito pro A. Goštauto gatvėje esančio namo balkoną (kairėje, viršutinis).<br>D. Umbrasas.
A. Kaušpėdaitė iškrito pro A. Goštauto gatvėje esančio namo balkoną (kairėje, viršutinis).<br>D. Umbrasas.
Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Oct 25, 2012, 9:00 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 9:03 PM

Išėjusi parūkyti A. Kaušpėdaitė esą neišlaikė pusiausvyros ir iškrito, neatlaikius silpnai balkono pertvarai. Tragedija paskatino atidžiau pažvelgti į apleistus Vilniaus Senamiesčio ir Naujamiesčio balkonus. Gyventojai neišgali arba nenori mokėti didelių pinigų už remontą, kurį pabrangina paveldo zonos reikalavimai. Už balkonų būklę atsakingi ir patalpų savininkai, ir namo administratoriai: kol jie susitaria, balkonas, žiūrėk, ir nukrenta. Gerai, jei ne ant praeivio.

A. Kaušpėdaitė - toli gražu ne vienintelė, kurios mirtis susijusi su balkonais. Antai šių metų balandžio mėnesį S. Stanevičiaus gatvėje iš devinto aukšto balkono iškrito ir žuvo motorizuotos pėstininkų brigados karys. 

Per plauką mirties išvengti pavyko 52 metų vilniečiui, iškritusiam iš balkono Užutekio gatvėje šių metų rugpjūtį. Patyręs galvos traumą, vyriškis paguldytas į ligoninę.

Dešimtmečius ir net daugiau šimtmetį remonto nematę, lietaus vandens iš pagrindų išgraužti balkonai – tiksinti bomba net ir šalia sostinės prestižinės Gedimino gatvės.

Goštauto gatvės 3-uoju numeriu pažymėto, 1957 metais statyto namo balkonai nėra įtraukti į avarinių sąrašą, bet jų būklė prasta: balkonai neįstiklinti, todėl jų pagrindai išgraužti vandens.

Apskritai „chruščiovinės“ statybos namai buvo statomi sparčiai, bet nekokybiškai. Balkonai daugiausiai nesutvirtinti armatūra, laikosi ant paprasčiausiai į betoną įmūrytų sijų.

Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos skyriaus departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas pripažino, kad Senamiestyje ir Naujamiestyje yra nemažai avarinės būklės požymių turinčių balkonų.

Šios miesto dalys patenka į paveldo zoną, todėl butų, namų savininkus nelengva priversti imtis kapitalinio remonto, nes jam reikia specialaus, su paveldosaugininkais suderinto projekto, darbai taip pat brangūs.

„Balkono remontas gali atsieiti 10 tūkst. litų ir dar daugiau, jeigu jis priklauso paveldo saugomam pastatui. Taip pat sunku įtikinti gyventojus, pavyzdžiui, kad jie turi savo pinigais prisidėti prie kaimyno balkono remonto“, – sakė K. Karosas.

Jo teigimu, daugiausia rūpesčių keliančių balkonų yra mažiau prižiūrimose Senamiesčio dalyse: Užupyje už angelo skulptūros link Olandų gatvės, Subačiaus gatvės, Stoties, Markučių rajonuose.

Atsargiai vaikščioti patartina ir prestižinį Gedimino prospektą kertančiose gatvėse ir net pačiame prospekte.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus poskyrio vadovas Vitas Karčiauskas yra sakęs, jog Naujamiesčio namai statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, nuo to laiko statybininkų ranka jų nebuvo palietusi.

Įmonės „Balkonų renovacija ir remontas“ vadovas Justinas Jarmalavičius atkreipė dėmesį, kad laiku sutvarkyti avarinės būklės balkonus trukdo ir išskaidyta atsakomybė už šias statinio dalis.

„Už balkono aptvarus ir grindis atsakingas patalpos savininkas, o už laikančių konstrukcijų priežiūrą – namo administratorius. Kol suderinami finansavimo, remonto reikalai, praeina nemažai laiko. Jau nekalbu apie paveldo saugomų pastatų balkonų remontą – vien projekto parengimui, suderinimui sugaištamas pusmetis“, – kalbėjo J. Jarmalavičius.

Tačiau seni balkonai turi bjaurią savybę nelaukti, kol bus suderinti projektai ir savininkai nuspręs atverti pinigines, imtis remonto. Nesulaukę, jie griūva. Taip atsitiko 2007 m. Vilniuje: su trenksmu nugriuvo Aguonų g. 18 namo balkonas.

Seni balkonai kelia grėsmę ne tik vilniečiams. Prieš keletą metų Kaune, paveldo zonoje esančios Parodos gatvės dalyje nugriuvęs balkonas sutraiškė po juo stovėjusį automobilį.

„Seni namai buvo statomi be hidroizoliacijos, balkonas neapsaugotas nuo vandens poveikio. Betonas praleidžia vandenį: dieną temperatūra teigiama, naktį – neigiama. Vanduo, patekęs į balkono plokštę plečiasi ir ją tiesiog sulaužo, įtrūkimai balkone plečiasi“, – aiškino „Balkonų renovacijos ir remonto“ įmonės vadovas J. Jarmalavičius.

Problemą išspręsti galima paprastai – įstiklinti balkoną. Tačiau Senamiesčio ir Naujamiesčio zonose tokias galimybes labai riboja paveldosaugos reikalavimai. Todėl vaikščiojant šiomis zonomis visada patartina kartais dirstelėti į viršų: ar nenukris ant galvos plyta, o gal - pusė balkono?

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.