Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantis Kipras pateikė 2014 – 2020 metų ES biudžeto projekto skaičius. Pagal juos, bendrijos biudžetas turėtų būti karpomas, neaplenkiant ir Lietuvai svarbių Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos sričių.
Tai, ko gero, viena sunkiausių ir svarbiausių per pastarąjį pusmetį Kiprui tenkančių užduočių. Šalis teigia mėginusi rasti visoms 27 ES narėms tinkamą sprendimą, tačiau neaišku, ar tai įmanoma. Vienoms šalims pasisakant už ES biudžeto augimą, kitos nuo jo norėtų nurėžti sumą, lygią beveik trisdešimčiai Lietuvos nacionalinių biudžetų – apie 200 milijardų eurų.
Siūlo karpyti visas sritis
Už ES biudžeto didinimą pasisakanti ES Komisija kiek anksčiau pasiūlė 1,33 trilijono eurų septynerių metų ES biudžeto projektą. Idėjai nemažinti bendro ES iždo praėjusią savaitę pritarė ir Europos Parlamentas.
Tačiau teisindamasis kompromiso paieškomis, Kipras pareiškė, jog būtina mažinti visų ES sričių finansavimą ir antradienį paskelbė konkretų pasiūlymą – biudžetą mažinti 50 mlrd. eurų.
Tarp labiausiai karpomų sričių – struktūriniai fondai ir žemės ūkio politika, itin svarbūs neturtingesnėms ES narėms. Jos skeptiškai žiūri į finansavimo mažinimą šioms sritims, motyvuodamos, kad ES parama padeda užtikrinti ekonominį augimą. Rytų ir Centrinės Europos šalys ypač nenori, kad plonėtų regioninei politikai skirtas ES vokas, sudarantis apie 40 proc. viso ES biudžeto.
Kitoje pusėje – ES senbuvės, manančios, kad taupymo politika, kurios priverstos imtis nacionalinės vyriausybės, turi atsispindėti ir ES biudžete. Tad jų siūlymai – bendrijos biudžetą mažinti nuo 100 iki 200 milijardų eurų.
Nesutarimų dėl konkrečių biudžeto eilučių pasigirsta ir tarp ES senbuvių. Štai Prancūzija nenori, kad būtų karpomos žemės ūkiui skiriamos lėšos. Tuo tarpu Didžioji Britanija ir Švedija pasisako už didesnį tyrimų srities finansavimą, esą galintį paskatinti augimą.
Pagal Kipro pateiktą projektą Sanglaudos fondui ir Žemės ūkio politikai skiriamos lėšos gali mažėti nuo kelių iki keliolikos procentų.
Beje, pateiktame biudžeto projekte neatsirado naujų detalių dėl Ignalinos atominės uždarymui skiriamų lėšų. Jau anksčiau Komisija šiam projektui siūlė skirti triskart mažesnę sumą nei prašė Lietuva. Tad panašu, kad konkrečios sumos – artimiausių derybų reikalas.
Nesantaika dėl privilegijų
Tarp didžiausių ES biudžeto kritikų - Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas. Jis ne tik pasisako už smarkų daugiametės finansinės perspektyvos mažinimą, bet ir grasina derybose panaudosiantis savo veto teisę.
Taip atsitiktų, jei būtų nuspręsta panaikinti dar 1984 m. Didžiosios Britanijos išsikovotas nuolaidas. Jomis kompensuojama tai, kad Didžioji Britanija gauna labai mažai Bendrosios žemės ūkio politikos lėšų.
Tuo tarpu Danijos ministrė pirmininkė pareiškė, kad jei Didžioji Britanija išlaikys nuolaidų mechanizmą, panašių išlygų sieks ir Danija.
Tad tai dar vienas klausimas, dėl kurio laukiama aršių diskusijų. Skirtingoms pozicijoms nugludinti ES valdininkai turi mažiau nei mėnesį, nes lapkričio pabaigoje Briuselyje ir vėl vyks Europos Vadovų Tarybos susitikimas.
Iki to laiko daugiametę finansinę perspektyvą Hermanas Van Rompuy aptars su nuolatiniais šalių narių atstovais COREPER susitikime ir dvišalėse diskusijose.
Vienas nepanoręs prisistatyti pareigūnas pareiškė, kad derybos bus sunkios, nes didžioji dalis už stalo sėdinčių šalių daugiau gauna nei įneša į ES biudžetą. Tuo tarpu turtingesnės valstybės bendrijos daugiametį biudžetą siūlys mažinti dar labiau.
Tad manoma, kad net ir kelių dienų gali neužtekti mėginant rasti bendrą sprendimą dėl 2014 - 2020 ES biudžeto. Juk kiekviena šalis siekia maksimalios naudos ir minimalių įnašų.
