Miestuose laidojimo išlaidos didesnės nei provincijoje. Kai kada net skandalingai.
Kauno miesto taryba spalio pradžioje patvirtino įmonės „Kapinių priežiūra“ teikiamų paslaugų kainas - laidojimo duobės iškasimas kainuos ne 141 Lt už kubinį metrą žemės, bet 100 Lt. Vienam kapui paprastai iškasama apie 6 kub. m. žemės. Tad kapo duobės kaina vasarą neviršys 600 litų, o žiemą – 750 litų.
Bendrovė „Kapinių priežiūra“ Kaune turi kone duobkasių monopolį, o kur kas pigiau savo paslaugas teikiantys duobkasiai atsisako kasti duobę Kaune.
Pavyzdžiui, Tauragėje iškasti duobę vasarą kainuoja 250 litų, o žiemą apie 400 litų. Didmiesčiuose gerokai brangiau kainuoja ir šarvojimo salių nuoma bei kitos paslaugos.
Kiek kainuoja palaidoti žmogų
„Palaidoti žmogų už valstybės skiriamą pašalpą išties gana sunku. Dažniausiai žmonės vis tiek prideda savo 200-300 litų.
Yra paslaugų, be kurių neišsiversi. Galima įsigyti pigesnį karstą už 350 litų, bet vis tiek reikia kūną paruošti, aprengti, nuvežti į kapus, reikia karstanešių, paaukoti Bažnyčiai“, - pasakojo Tauragės laidojimo namų vedėja Jolita Sklenčienė.
Beje, laidojant pensininkus, valstybė išmoka ir dviejų pensijų dydžio kompensaciją.
J. Sklenčienė pripažino, kad pastaruosius kelerius metus ritualinių paslaugų kainos šiek tiek ūgtelėjo. Tačiau artimieji laidojimo paslaugoms išleidžia mažiau nei iki sunkmečio.
Jie užsako šiek tiek pigesnius karstus, kai kada atsisako gedulingų pietų – tiesiog artimiausi žmonės susirenka prie kavos puodelio.
Kita vertus, anksčiau būdavo įprasta, kad karstą neša velionio artimieji ar kaimynai, o dabar dažniau ši paslauga užsakoma. Lygiai taip pat mažėja gyventojų, nusiteikusių pašarvoti velionį namuose ir gedėti tris dienas.
Velionį reikia paruošti šarvojimui. Nuprausti kūną, nuskusti, užtamponuoti kūno angas, aprengti šarvojimo rūbais kainuoja apie 150 litų. Kūno balzamavimas kainuoja tris kartus brangiau, bet tuomet jis gali ilgiau stovėti.
Šarvojimo salės Tauragėje kainuoja nuo 150 iki 250 litų už parą, be to, paprastai šarvojimo vieta puošiama gėlėmis, puokštėmis, o tai – papildomos išlaidos, galinčios siekti nuo poros šimtų iki pusės tūkstančio litų.
Samdyti karsto nešėjus kainuoja apie 300 litų, giedotojus – 400 litų. Kelias šimtines teks pakloti už katafalko kelionę iki kapinių. Taip pat paaukoti Bažnyčiai. Gedulingi pietūs įprastai kainuoja apie 20 litų žmogui.
Jei velionį tektų gabenti į kitą miestą ar pargabenti, tai vėl papildomos išlaidos. Tauragės laidojimo namai už šią paslaugą prašo 700 litų.
„Dažnai miesto žmonės savo artimuosius nusprendžia laidoti jų tėviškėje, jeigu yra galimybė, šeimos kape. Prašo atgabenti velionį iš sostinės ir čia šarvoja“, - sakė J. Sklenčienė.
Pagarbos pinigais neskaičiuoja
Anot J. Sklenčienės, artimiesiems, be abejo, svarbu deramai atsisveikinti su velioniu, bet, kita vertus, žmonėms ir po to reikia gyventi.
Tauragės laidojimo namų vadovė neslėpė, kiek kainuoja laidojimo paslaugos. Tačiau iš tiesų viešumoje šios informacijos nėra daug. Didmiesčiuose laidojimo namai nurodo paslaugas, kurias teikia, tačiau apie išlaidas nekalba garsiai.
Vilniuje esančių laidojimo namų „Nutrūkusi styga“ savininkė Gražina Tumosienė tvirtino, kad Vilniuje velionį galima palaidoti už 3,5 tūkst. litų.
„Jeigu velionis šeimai, artimiesiems buvo be galo brangus ir jie nori parodyti tokią meilę, pagarbą, gali būti, kad norės puošniau papuošti šarvojimo salę, parinks gražesnį, brangesnį karstą“, - sakė G. Tumosienė. Taigi vien karstas gali viršyti anksčiau minėtą laidotuvių išlaidų sumą.
Ji nenorėjo atskleisti, kiek kainuoja įvairios paslaugos – tai labai individualu ir priklauso nuo artimųjų norų ir pagarbos velioniui.
„Sunkmetis ar nesunkmetis, o žmogų palaidoti ir deramai pagerbti reikia. Todėl nelabai kas pasikeitė“, - sakė G. Tumosienė.
Net ir sostinėje išliko tradicija pasikviesti tradicinius giedotojus. Dažniausiai tai būna senyvo amžiaus moteriškės, kurios gieda tradicines giesmes, tačiau neretai jas pakeičia ir jauni Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, turintys išlavintą balsą ir taip prisiduriantys prie stipendijos.
Kainuoja ir nemokamas kapas
Kapo žemė velioniui suteikiama nemokamai, tačiau kai kuriose kapinėse gali tekti mokėti už papildomas paslaugas. Pavyzdžiui, naujose sostinės Liepynės kapinėse artimieji už kapavietę moka pusantro tūkstančio litų.
Žmonės moka ne už žemę, o už tai, kad kapavietė yra išbetonuotais kraštais, o takai iškloti trinkelėmis.
Bet kuriuo atveju norinti įrengti bent kiek dailesnę kapavietę, įrengiama tvorelė – dažnai granitinė. Granito sijos guldomos ant pamatų, tad juos vis tiek reikėtų betonuoti.
Kapavietės įrengimas gali atsieiti bent kelis tūkstančius litų. Nedidelis 60 centimetrų aukščio lietuvių pamėgto juodojo granito paminklas kainuoja nuo 500 litų. Vidutinio dydžio paprastas paminklas kainuoja apie tūkstantį litų.
Jam taip pat reikia išbetonuoti pamatą, o tai atsieis apie 300 litų Vilniuje. Granitinė tvorelė kainuoja apie 60 litų už metrą, o vidutinio dydžio kape ji bus apie 10 metrų ilgio. Dar panašiai tiek kainuoja pamatas tvorelei. Apskritai parengti kapavietę, neskaičiuojant paties granito, gali atsieiti apie 1,2 tūkst. litų.
Granitas lietuviams irgi turi būti ne bet koks. Beveik visos paminklais prekiaujančios įmonės skelbia, kad nenaudoja kiniško granito, tarsi jis būtų keiksmažodis, nors iš šios šalies atvežtas akmuo yra pigesnis. Anot specialistų, kinai žvilgantį juodumą išgauna naudodami chemiją, tačiau dėl oro sąlygų cheminės medžiagos praranda savo veiksmingumą ir paminklai papilkėja.
