Šiaurės prospekto 95-ojo daugiabučio gyventojai prarado viltį normaliai gyventi.
1982 metais pastatytame name buvo įrengti du liftai. 2005-ųjų rudenį vienas jų sudegė. 47 butų gyventojai pradėjo naudotis vienu likusiu veikiančiu liftu, o šis nuo krūvio ėmė gesti kiekvieną savaitę.
Gyventojai tvirtina, kad septynerius metus varstė savivaldybės ir jai priklausiusių įmonių duris prašydami sutaisyti sudegintą ir atnaujinti vis gendantį liftus.
Šie atsakomybę vertė vieni ant kitų. Negana to, namo gyventojai nuolat kaupė lėšas liftams atnaujinti, bet pinigai jų namo nepasiekė.
Kankina sunkios ligos
„Sergu lėtine autoimunine liga – vilklige.
Dėl to, kad organizmas nusilpęs, persirgau ir legionelioze. Ligos ypač pažeidė sąnarius. Būna dienų, kai namuose sunkiai paeinu.
Todėl, kai turiu išeiti į gatvę, kaskart meldžiuosi, kad veiktų liftas“, – dūsavo 12-tame daugiabučio aukšte gyvenanti Ingrida Kaminskienė.
Moteris tvirtino, kad, grįžusi namo ir radusi neveikiančius liftus, lipti laiptų pakopomis į 12-tą aukštą nė nebando.
„Žinau, kad laiptų neįveiksiu. Važiuoju pas netoli gyvenančią mamą ir būnu tol, kol artimieji praneša, kad liftas pataisytas. Tik tada galiu parsirasti namo“, – pasakojo moteris.
Sunku neštis pirkinius
Kitas namo gyventojas 69-erių Regimantas Žukas taip pat skundėsi, kad solidžiame jo amžiuje lipti laiptais į viršutinį namo aukštą yra priverstas dažnai.
„Nedideli fiziniai krūviai naudingi. Tačiau dėl amžiaus ir įvairių ligų kopti laiptais į 12-tą aukštą, neštis sunkius pirkinius – per didelis išbandymas.
Dėl to, kad liftas dažnai neveikia, per pastaruosius kelerius metu mano sveikata tikrai pablogėjo“, – tvirtino vyras.
Gyventojas pasakojo, kad name gyvena daug solidaus amžiaus žmonių, neįgaliųjų ir jaunų šeimų su mažais vaikais.
Visiems jiems neveikiantys liftai kelia daug nepatogumų.
Liftas supleškėjo liepsnose
Dvylikaaukščio gyventojai ir jo pirmininkas Vytautas Staškevičius pasakojo, kad prieš 7 metus ankstyvą rudenį rūsyje esančiose pagalbinėse lifto patalpose kilo gaisras.
Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba tikslių priežasčių nenustatė. Spėjo, kad liftas buvo padegtas.
Supleškėjo ne tik lifto vidus. Išsilydė ir variklio detalės. Neveikiančio lifto durys visuose aukštuose buvo užkaltos.
2005 metų spalį namo gyventojai pradėjo nepabaigiamą kovą dėl lifto atnaujinimo, o po trejų metų ir dėl veikiančio, tačiau nuolat gendančio lifto remonto.
Nutarė kaupti lėšas
Norėdami išsiaiškinti, ar name būtinai turi veikti abu liftai, gyventojai rekomendacijos kreipėsi į specialistus.
„Įmonės „Kauno liftai“ sudaryta komisija nustatė, kad tokiame dideliame name privalo veikti du liftai. To reikalauja ir priešgaisrinės taisyklės“, – oficialius dokumentus rodė V.Staškevičius.
Pradėjus rūpintis, kad liftai būtų sutaisyti, buvo surengtas ne vienas gyventojų susirinkimas. Jų metu žmonės pasirašė oficialius dokumentus, kad sutinka sukaupti 129 tūkstančius litų, kurių reikia abiejų liftų remontui.
Atsižvelgiant į buto dydį, gyventojai iki šiol kas mėnesį moka 11,5 – 14,5 litų kaupiamųjų lėšų mokestį liftams atnaujinti.
Žmonės tikėjosi, kad, sukaupus pinigus, tuo metu už namo priežiūrą atsakinga savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“ pasirūpins liftus atgaivinti.
Pinigus mokėjo, bet ne sau
Tačiau gyventojai pateko į valdininkų ir įstatymų pinkles. Po trejų metų, 2008-ųjų kovą, žmonės ėmė ieškoti, kur jų pinigai ir kiek tiksliai jų yra sukaupę.
„Pradėjome varstyti savivaldybės, „Santakos butų ūkio“ duris, rašyti laiškus. Paaiškėjo, kad miesto tarybos sprendimu lėšos liftams modernizuoti nuo 2000 metų gegužės 1 dienos kaupiamos ne konkretaus namo, o specialioje savivaldybės sąskaitoje, kitaip dar vadinamame fonde liftams atnaujinti“, – pasakojo namo pirmininkas.
Be to, savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Domas Juozas Žiogas gyventojams paaiškino, kad lėšos tik kaupiamos, bet nenaudojamos. Esą jų naudojimo tvarką reikia suderinti su šalies ir savivaldybės teisės aktais.
Atsakingą įmonę likvidavo
2009 metų rugpjūtį gyventojai, nesulaukę jokių veiksmų nei atsakymų, sužinojo, kad už jų namo priežiūrą atsakingas „Santakos butų ūkis“ jau nebeegzistuoja.
Namą administruoti ėmėsi savivaldybės įmonė „Būsto valda“.
„Mums buvo paaiškinta, kad naujoji įmonė už ankstesnius „Santakos butų ūkio“ veiksmus neatsako, kur kaupti pinigai – nežinoma. Net negavome atsakymo, kiek jų buvo sukaupta“, – dokumentus ir valdininkų atsakymus rodė V.Staškevičius.
Tada gyventojai kreipėsi į merą Andrių Kupčinską.
Įsakė dirbti tai, ką privalo
Susirašinėjimai su savivaldybe ir lankymasis „Būsto valdoje“ išsekino gyventojų kantrybę.
2011 metų lapkritį skundus dėl neaiškios padėties gyventojai išsiuntė Teisingumo ir Aplinkos apsaugos ministerijoms, Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos departamentui.
Iš Aplinkos ministerijos netrukus gautame atsakyme buvo teigiama, kad namu, taip pat ir liftais turi rūpintis namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – bendrija arba savivaldybės priskirtas administratorius.
„Kiek mums žinoma, Kauno savivaldybės sprendimu buvo įkurtas lėšų kaupimo fondas liftams atnaujinti. Įmokas mokėjo daugiabučių namų gyventojai. Likvidavus šį fondą sukauptos lėšos turėjo būti pervestos atitinkamų namų administratoriams“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Pasiūlė kreiptis į teismą
Aplinkos ministerija nurodė, kad dėl sukauptų lėšų liftams atnaujinti namo administratorius turi kreiptis į savivaldybę. Jei savivaldybė nepaaiškina padėties ir nepriima sprendimo dėl sukauptų lėšų grąžinimo, namo administratorius turi kreiptis į teismą.
Teisingumo ministerija skundą persiuntė savivaldybės administracijai. Jos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Birūta Kaulakytė 2011 metų gruodį atsakė, kad savivaldybės administruojamų namų butų savininkų sukauptų lėšų liftams modernizuoti pervedimo administratoriams klausimas nėra galutinai išspręstas.
„Liftų administravimo ir lėšų pervedimo klausimams spręsti savivaldybės administracijoje yra sudaryta darbo grupė, derinamas ir tarybos dar 2010 metų gruodžio 23 dienos priimto sprendimo „Dėl Kauno miesto gyvenamųjų namų liftų atnaujinimo lėšų“ pakeitimo projektas.
Kai darbo grupė pateiks išvadas, o taryba priims atitinkamą sprendimą, sukauptų lėšų likučiai bus tikslinami ir nustatyta jų pervedimo tvarka“, – teigė valdininkė.
Namo gyventojams savivaldybės atstovė pasiūlė patiems įkurti bendriją, tada sukauptos lėšos esą bus pervedamos į bendrijos sąskaitą.
„Jei su tokiu sprendimu gyventojai nesutinka, gali skųstis administracinių bylų teismui“, – dar patarė valdininkė.
Jaučiasi pakliuvę į spąstus
Gyventojams tokia išeitis netiko. Jie nesiliovė ieškoti savo sukauptų pinigų ir skųstis aukštesnėms instancijoms. Šių metų kovą iš mero kabineto atėjo dar vienas raštas.
Jame sakoma, kad sukauptos lėšos yra panaudotos kitų daugiabučių namų liftams remontuoti ir modernizuoti, savivaldybė papildomų lėšų šiuo metu neturi.
„Nebeturime kitos išeities. Ketiname samdyti advokatą ir kreiptis į teismą. Valdininkai iš mūsų tyčiojasi. Jaučiamės įkliuvę į jų žabangas“, – tvirtino aktyvieji namo gyventojai.
Kol žmonės rinko pinigus būsimoms advokato paslaugoms, reikalai šiek tiek pasikeitė.
Prieš savaitę „Būsto valda“ buvo privatizuota. Įmonės šeimininkais tapo Klaipėdos bendrovė „Vitės valdos“. Šią savaitę bendrovės direktoriaus pavaduotojas Gaudentas Jonas Žilys susitiko su Šiaurės prospekto 95-ojo namo gyventojais ir pažadėjo, kad problemą pagaliau ims spręsti.
Keltuvą žada pagaliau atnaujinti
Jonas Guzavičius
Įmonės „Kauno liftai“ direktorius
„Mieste prižiūrime apie 500 gyvenamųjų namų liftų. Nuo 2000 metų atnaujinti apie 210 keltuvų. 99 buvo atnaujinti iš miesto bendroje liftų modernizavimo sąskaitoje sukauptų lėšų. 111 atnaujinome per pastaruosius aštuonerius metus, kai sąskaita jau buvo panaikinta ir namais pradėjo rūpintis administratoriai arba bendrijos.
Savo liftus pastaraisiais metais atnaujina bendrijas įsteigę gyventojai. Jie tvarkosi ūkiškiau nei namų administratoriai.
Liftai mieste sensta, ima gesti greičiau, tampa nesaugūs ir naudoja daug elektros energijos, todėl juos atnaujinti būtina. Pastebėję, kad ne visi namų administratoriai sugeba kaupti lėšas liftams modernizuoti, vėl lankomės savivaldybėje, siekiame, kad būtų grąžinta ankstesnė, bet patobulinta lėšų kaupimo sistema.
Apie Šiaurės prospekto 95-ojo namo problemas žinome seniai, nes nuolat bendraujame su gyventojais. Jie buvo pakliuvę į nepavydėtinas aplinkybes. Tačiau neseniai pasikeitė „Būsto valdos“, prižiūrinčios namą, savininkai, tad panašu, jog problemos pajudės iš mirties taško.
Su namo administratoriais sutarėme, kad jei jie mums perves gyventojų nuo 2007 metų mokėtas kaupiamąsias lėšas, mes įrengsime naują liftą. Pinigų užteks padengti maždaug trečdaliui išlaidų. Kitas lėšas gyventojai turės įsipareigoti sumokėti pamažu per 3 metus.“
Lėšų atgauti greitai nepavyks
Algimantas Andriulevičius
Kauno savivaldybės gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Administravimo poskyrio vedėjas
„Kaune lėšos liftams rekonstruoti ir modernizuoti buvo pradėtos kaupti 2000 metais. Tada visi pinigai patekdavo į vieną savivaldybės atidarytą sąskaitą. Iki 2007 metų iš bendrai surinktų lėšų mieste pavyko modernizuoti 99 liftus. Pirmiausia buvo atnaujinami seniausi liftai.
Kadangi Šiaurės prospekto 95-ojo namo liftai buvo palyginti neseni, jie nepateko tarp pirmųjų, kurie buvo atnaujinami. Išimtiniai atvejai, tokie, kaip gaisras ar kitos nelaimės, nesuteikė teisės šiam namui rekonstruoti liftų. Taip būtų susidariusi eilė be eilės.
2007 metais sąskaita buvo uždaryta, nes neatitiko įvairių teisės aktų. Savivaldybė namais ir juose esančiais liftais pamažu pavedė rūpintis administratoriams. Nuo to laiko administratoriai renka kaupiamąsias lėšas liftams atnaujinti.
Tačiau namų administratoriai negali modernizuoti visų liftų, kuriuos atnaujinti pageidauja gyventojai. Anksčiau kauptos lėšos išnaudotos ankstesniems remontams.
Savivaldybė gyventojams yra skolinga, tačiau pinigų grąžinti neturi iš ko.Šių metų pradžioje įsigijome apskaitos sistemą, kuri padės tiksliai apskaičiuoti, kiek kokie namai yra sukaupę lėšų ir kiek savivaldybė skolinga gyventojams.
Tačiau paguosti negaliu. Lėšos buvo renkamos 8 metus. Spėju, kad tiek užtruks ir skolų grąžinimas.“
