Yrimasis per sudrumstus vandenis – taip apibūdinamas naujausia Europos Komisijos rudens ekonominė prognozė. Tačiau Lietuvos ir kitų Baltijos šalių augimo prognozės audringoje ekonominėje jūroje šviečia lyg švyturys.
Po įtempto ekonominio laikotarpio Europos Komisija prognozuoja, kad didžiosios dalies Europos Sąjungos šalių ekonomikos ims augti pirmajame 2013 metų pusmetyje.
Tačiau iš nedrąsių vos procentą siekiančių BVP stiebimųsi turėtų išsiskirti trys Baltijos šalys. Latvijoje, kur šįmet užfiksuotas didžiausias BVP augimas visoje ES (4,3 proc.), šis skaičius turėtų smuktelėti iki 3.6 proc, bet tai išliks aukščiausiu rodikliu visoje ES.
Prognozuojama, kad šįmet 2,9 proc. augęs Lietuvos BVP kitais metais sieks 3,1 proc., o 2014 m. - 3,6 proc.
Estijos augimas atitinkamai bus 3,1 proc. ir 4 proc. Visos Europos Sąjungos BVP augimo vidurkis kitais metais, tikimasi, sieks 0,4 proc., o 2014 m. jau viršys pusantro nuošimčio.
Europos Komisija tikisi, kad griežtos taupymo priemonės ir biudžetų balansavimo pastangos turėtų duoti vaisių, tad padėtis finansinių sunkumų krečiamose šalyse pamažu stabilizuosis, grąžindama ir rinkų pasitikėjimą.
Tačiau net ir kitais metais numatomas šešių bendrijos šalių (Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Portugalijos ir Slovėnijos) BVP mažėjimas.
Silpnoji sritis – nedarbas
Tiesa, pirmūnės pozicijas Lietuva praranda nedarbo lygio srityje. Nors prognozuojama, kad per ateinančius dvejus metus nedarbo lygis Lietuvoje mažės, tačiau vis dar viršys ES vidurkį.
Ateinančiais metais smuktelėjęs nuo 13,5 proc iki 12,4 proc., per 2014-uosius bedarbių skaičius Lietuvoje sieks 10,9 proc. ir priartės prie ES vidurkio (10,7 proc.) Manoma, kad nedarbo lygis Lietuvoje mažės gerėjant ekonominėms nuotaikoms euro zonos šalyse.
Prognozuojama, kad bedarbių skaičius per ateinančius dvejus metus gali didėti Italijoje, Kipre. Didžiausias bedarbių skaičius kaip ir šiais metais išliks Ispanijoje, kur kitąmet dar didėdamas gali įsitvirtinti ties 26 proc. riba.
Infliacija viršys ES vidurkį
Europos Komisijos duomenimis infliacija šiais metais Lietuvoje siekė 3,4 nuošimčius. Prognozuojama, kad šis skaičius per ateinančius dvejus metus šis skaičius turėtų mažėti ir, 2013 m. pasiekęs 3,1 proc. Lygį, dar po metų sieks 3. proc.
Infliacijos vidurkis ES atitinkamai sieks 2 proc. ir 1,8 proc.
Europos Komisijos pateiktoje ekonominėje prognozėje manoma, kad Lietuvoje per ateinančius pora metų toliau augs investicijos į viešąjį sektorių. Be to, 2014 m. prie ekonominio augimo turėtų prisidėti ir augantis vartojimas.
Ataskaitoje teigiama, kad griežti veiksmai, kurių Lietuva ėmėsi mažindama biudžeto deficitą ir toliau turės įtakos deficito mažėjimui, kuris 2013-2014 metų laikotarpiu turėtų siekti 2,1 proc. šalies BVP.
Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta: „Paskelbtos prognozės rodo, kad Lietuvos makroekonominė padėtis iš esmės yra stabili. Tai leis būsimai Vyriausybei ramiai pradėti darbą - skirtingai nei tai buvo galima padaryti 2008 m. Dabar Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos rodikliai atrodo tarsi saulės spinduliai gan niūriame europiniame paveiksle, nes šios šalys laiku ėmėsi reformų ir atsakingai vykdė viešųjų finansų politiką. Vis dėlto, Europos Komisija šiais metais prognozuoja šiek tiek didesnį biudžeto deficitą, nei numatė dabartinė Vyriausybė. Tai signalas, kad nevalia prarasti budrumo."
