Palanga ir Neringa daugiausiai masina pirkėjus, ieškančius „antrųjų namų“ poilsiui. Ir nors abu miestai yra kurortai prie Baltijos jūros, ir būsto kainos ir pirkėjų portretas čia gerokai skiriasi.
Palangoje paklausiausi 40 – 50 kv. m. ploto 100 – 150 tūkst. litų kainuojantys butai. Būsto kainos čia nelabai skiriasi nuo buvusiųjų 2011 metais.
Neringoje perkami 300 – 500 tūkst. litų kainuojantys būstai, nors prieš metus buvo perkami pigesni iki 300 tūkst. litų kainuojantys butai.
Vis dėlto tai gana įspūdinga kaina, nes perkami butai kurių plotas neviršija 50 kv. m.
„Palyginti su praėjusiais metais, perkami didesni ir brangesni būstai. Tai rodo, kad į Neringą grįžta turtingesni pirkėjai, - bendrovės „Inreal valdymas“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Neringoje naujos statybos buto kaina siekia 8500 Lt už kvadratinį metrą, o Palangoje – 5200 Lt už kvadratinį metrą. Be to, Palangoje kur kas didesnę pirkėjų dalį sudaro rusai, baltarusiai, kurie perka ne tik būstą poilsiui, bet ir tam, kad gautų ES vizą.
Neringoje didžioji dalis pirkėjų yra lietuviai, dauguma – Vilniaus gyventojai.
„Matome daugiau teisinių galimybių, kurios dar labiau paskatintų užsieniečius įsigyti turto Lietuvos pajūryje. Tai susiję su galimybėmis gauti galimybėmis gaiti leidimą gyventi Šengeno šalyse, gauti ES vizas“, - sakė „Raidla Lejins &Norcous“ partnerė Aušra Mudėnaitė.
Tačiau čia yra rimtų trukdžių. Anot A. Mudėnaitės, ne paslaptis, kad daugelis naujų apartamentų projektų pajūryje yra ne gyvenamosios paskirties, o poilsio ar netgi viešbučių paskirties. O Lietuvos įstatymai numato, kad tokių pastatų nuosavybė nėra pagrįstas įrodymas, kad užsienietis turi, kur apsistoti Lietuvoje. tokio įrodymo reikia norinti gauti laikiną leidimą gyventi.
„Rusas, baltarusis ar ukrainietis, net ir investavęs nemažą sumą į būstą pajūryje, negali įrodyti, kad jis turi čia gyvenamąją vietą. Jam dar papildomai reikia įrodinėti, kad turi, kur gyventi.
Užsieniečiams atrodo nelabai draugiška iš mūsų valstybės pusės kelti tokius reikalavimus.
Kai kurie bando keisti apartamentų paskirtį į gyvenamą. Tačiau reikalingas daugumos namo bendrasavininkių sutikimas“, - aiškino A. Mudėnaitė.
Jos nuomone, jeigu Lietuva sušvelnintų reikalavimus, kurie taikomi užsieniečiams, norintiems gauti ilgalaikes vizas ar leidimus gyventi Lietuvoje, pavyzdžiui, viešbučio ar poilsio paskirties nuosavybė būtų pakankamas įrodymas, kad žmogus turi gyvenamąją vietą, kur kas daugiau užsieniečių domėtųsi nekilnojamuoju turtu Lietuvoje.
„Latvija dar 2010 liberalizavo savo teisės aktus ir suteikia galimybę užsieniečiams, įsigijusiems nekilnojamojo turto, gauti 5 metus galiojantį leidimą laikinai gyventi Latvijoje ir be vizų keliauti Šengeno erdvėje. Latvijai tai padėjo gerokai lengviau išgyventi krizę nekilnojamojo turto sektoriuje. Lietuvoje toks leidimas galioja tik metus“, - sakė A. Mudėnaitė.
