Planuojamas įgyvendinti e. baudos projektas baudos mokesčius sumažins kelis kartus, tačiau antstoliams tai reiškia gerokai mažiau darbo ir pinigų. Be to, skolų išieškotojai tvirtina, kad šis projektas pigiau kainuos tik pažeidėjui, o iš tikrųjų skirtumą padengs mokesčių mokėtojai. Antstolių rūmų asociacijos skaičiavimais, per metus e. baudos projektas pridarys daugiau nei 20 mln. litų nuostolių.
„Iš antstolių ne kartą esame girdėję kritikos, bet pačiam žmogui, kai startuos ši sistema, baudos atsieis gerokai pigiau. Yra daugybė elektronizavimo-modernizavimo priemonių, po kurių antstolių poreikis labai smarkiai sumažėja. Dėl to nė kiek nesistebiu, kad antstoliams nepatinka šita reforma“, – lrytas.lt sakė teisingumo ministras.
Jei naujasis e. baudos projektas bus patvirtintas, skolas išieškos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Projekto kūrėjai teigia, kad padarius centralizuotą ir automatizuotą skolų išieškojimo sistemą, skolininko administravimo sąnaudos bus minimalios.
„Norima kuo daugiau automatizuoti procesą, kad būtų galima nuo žmogaus sąskaitos nuskaičiuoti skolą, tinkamai jį informuoti ir nepradėti brangios skolininko paieškos procedūros“, – pasakojo R. Šimašius. Anot jo, dokumentų įteikimą galima rengti paprasčiau, pavyzdžiui, kai žmogus ateina tvarkyti reikalų dėl socialinės paramos ar vairavimo pažymėjimo.
Šiuo metu nėra tiksliai paskaičiuota, kiek nubaustam asmeniui teks susimokėti už baudos išieškojimą, bet jau žinoma, kad tai atsieis kelis kartus pigiau. „Tarkime, žmogui skiriama 26 Lt bauda, o antstoliai už paslaugas paprašo dar 120 Lt. Po šios reformos tokių dalykų nebeliks“, – tikino ministras.
Antstolių versija: už prasikaltusį mokės visi piliečiai
Antstolių rūmų asociacijos atstovai retoriškai klausia, ar dabartinė taupanti Vyriausybė linkusi labiau išlaidauti už 1999 m. Vyriausybę? Nors projektui e. bauda Vyriausybė skirs 2 mln. Lt, o Europos Sąjunga – 7 mln. Lt, antstolių rūmų asociacija abejoja, kad tiek pinigų užteks.
„O iš kur bus pinigų projekto palaikymui, darbuotojų algoms – vadinamųjų tiesioginių išlaidų? Kur biudžeto pajamos, kur mes sumokėdavome už tuos išieškojimus? Kitaip tariant – valstybė pralaimės du kartus. Pirmiausia, ji pralaimės negaudama mokesčių nuo mūsų, kaip antstolių, be to, pati turės sumokėti už tai, kas anksčiau nieko nekainuodavo“, – dėstė antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas.
Preliminariais antstolių skaičiavimais, e. baudos sistema per metus valstybės biudžetui pridarys 21,961 mln. litų nuostolių. Tokia suma buvo nustatyta remiantis Latvijos vyriausybės skaičiavimais, kad reformai reikėtų 85 papildomų valstybės tarnautojų. Taip pat buvo išbraukti šiuo metu antstolių sumokami mokesčiai valstybei.
Skolų valstybei išieškojimo reformos galimybė 2007 m. buvo analizuojama ir Latvijoje, kur taip pat yra analogiška privačiais pagrindais veikiančių antstolių sistema. Tačiau, įvertinus visus pozityvius ir negatyvius pertvarkymo aspektus, reformos buvo atsisakyta kaip pernelyg brangios.
Nesivadovaus latvių pavyzdžiu
Vis dėlto teisingumo ministras su tokiais antstolių skaičiavimais nesutiko: „Mūsų paskaičiavimai rodo, kad papildomų pinigų nereikės. Aišku, bus keli etatai mokesčių inspekcijoje, kurie tą sistemą palaikys, bet tai toli gražu neprilygsta tam žmonių skaičiui, kiek dirba ties penkiomis problemomis antstolių kontorose. Aš manau, kad antstoliai tai akcentuoja, nes jiems tai naudinga. Kaip bus, pamatysime vėliau, bet, tiesą sakant, galėčiau lažintis, kad viską pavyks įgyvendinti už tas sumas, kurios yra numatytos.“
Antstolių rūmų atstovai tvirtina, kad abejotina ir prevencinė siūlomų pakeitimų nauda. Vien dėl to, kad finansinių sankcijų prasme nebelieka jokių skirtumų tarp pareigingo asmens, kuris laiku sumoka administracinę baudą, ir pažeidėjo, vengiančio vykdyti savo prievoles.
„Tarkime, žmogus gavo baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš jo baudą išieško antstolis, o dabar bus, kad už tai sumokės visi mokesčių mokėtojai, nes išieškojimą vykdys valstybė. Man, kaip mokesčių mokėtojui, nelabai norisi, kad iš mano pinigų būtų finansuojamas kažkoks pažeidėjas, kuris nevykdo savo pareigos“, – aiškino antstolis A. Selezniovas.
R. Šimašius patikslino, kad sistema, kuri yra kuriama Lietuvoje, pareikalaus minimalaus žmogiškųjų išteklių panaudojimo, todėl bus galima mažinti kainas. „Kiek esu kalbėjęs su antstoliais, tai jie vis sakydavo, kad baudos išieškojimas ir neturi būti pigus, jei žmogus prasikalsta. Kad jis papildomai turi susimokėti už savo užmaršumą ar piktavališkumą. Tačiau aš vis dėlto drįstu sakyti, kad išieškojimo išlaidos turi būti kuo mažesnės“, – teigė teisingumo ministras.
Piktina ne visas projektas
Pasak antstolio A. Selezniovo, dabar yra daugiau kaip 30 institucijų, kurios vykdo baudų išieškojimus, visos dirba skirtingai, todėl naujasis projektas padėtų susisteminti jų darbą. „Anksčiau jos visos dokumentus pateikdavo padrikai, kiekviena atskirai. E. baudos projektas konsoliduos tą išieškojimą vienoje institucijoje – dėl šito mes pritariame“, – tikino antstolis.
Pasak Antstolių rūmų vadovo, valstybė turi įvesti tvarką išieškojimų srityje, tačiau nemano, kad naujoji tvarka patiks paprastiems mokesčių mokėtojams.
Kalbant su teisingumo ministru paaiškėjo, jog antstoliai galėjo patys administruoti naująjį projektą, tačiau patys atsisakė. „Turiu pripažinti, kad nuo pat pradžių maniau, jog geriau būtų, jei šią sistemą valdytų Antstolių rūmai, bet jie nebuvo pasiruošę normaliai realizuoti projekto ir visuomet sakydavo, kad jiems to padaryti nepavyks, kad jie negali ir nenori. Manau, kad atpiginti antstolių paslaugas jiems tiesiog apsimoka, juk jiems mažėtų apyvarta, o mokesčių inspekcija yra pasiruošusi tai padaryti. Manau, kad tai yra tikroji problema“, – dėstė R. Šimašius.
