„Neslėpsiu, paskutiniame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu mes labai rimtai svarstėme šią temą. Priėmėme principinį sprendimą dideles krovinių apimtis, įskaitant kalio trąšas ir kitus krovinius, iš Baltijos valstybių uostų nukreipti į jūsų uostus“, - pareiškė jis penktadienį Minske susitikime su Leniningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka.
Todėl, anot jo, reikia tartis su Baltarusijos ir Rusijos geležinkelininkais ir kuo greičiau įgyvendinti šiuos susitarimus.
„Manau, net jeigu jūs padarysite kokias nors nuolaidas baltarusiams, jūs laimėsite apimčių atžvilgiu, nes Baltijos valstybių uostuose mes perkrauname ne vieną dešimtį milijonų tonų krovinių“, - pareiškė A.Lukašenka.
„Dar kartą pabrėšiu: mes su Rusijos prezidentu susitarėme, kad įgyvendinsime šią programą“, - pažymėjo Baltarusijos vadovas.
„Tuo atveju, jei mums pavyks užtikrinti sąžiningus tarifus arba, kaip mes kalbėjomės su Baltarusijos vyriausybe, bent jau pasiekti nulį (tarifų skirtumą - Red.), palyginti su Baltijos šalimis, laimės ir Leningrado srities ekonomika, ir Rusijos bei Baltarusijos ekonomika“, - sakė Leningrado srities gubernatorius.
„Per savo uostus esame pasirengę krauti ir techniką, ir mineralines trąšas, ir naftos produktus ir daug kito“, - pareiškė A. Drozdenka.
„Bet, norėčiau pakartoti, turime pasistengti užtikrinti sąžiningus tarifus“, - pareiškė Leningrado srities gubernatorius.
E.Masiulis teigia, kad kontraktai dėl Baltarusijos krovinių neturėtų būti nutraukiami
Lietuvos susisiekimo ministras teigia manantis, kad galiojantys Lietuvos įmonių kontraktai su Baltarusijos bendrovėmis dėl krovinių vežimo geležinkeliais per Lietuvą ir ju krovos Klaipėdos uoste turėtų būti vykdomi.
Tokią poziciją Susisiekimo ministerijos vadovas Eligijus Masiulis BNS išsakė po to, kai Baltarusijos prezidentas penktadienį pareiškė, jog didžioji dalis baltarusiškų krovinių iš Baltijos šalių uostų bus nukreipta per Rusiją. Pasak ministro, toks pareiškimas „nėra labai jau netikėtas“.
„Akivaizdu, kad politinis pareiškimas turės tam tikras pasekmes, bet manau, kad ilgainiui visgi dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros bent jau kol kas Sankt Peterburgo uostas ir naujai statomi uostai šitame regione nebus pasiruošę papildomai aptarnauti labai didelio kiekio krovinių“, - teigė E.Masiulis.
„Todėl šiuo atveju manau, kad tų kontraktų, kurie jau dabar yra sudaryti su Baltarusijos trąšų gamintojais, kitomis didelėmis įmonėmis, galiojimas turėtų pasibaigti laiku, jie nebūtų nutraukiami. Nes kol kas ekonominis faktorius - kaina ir greitis - krovinių perkėlimo bei kokybė yra mūsų pusėje“, - kalbėjo ministras.
Pasak jo, pastaruoju metu „buvo vis daugiau ženklų, kad Rusijos įtaka Baltarusijos pagrindinėms įmonėms, eksportuojančioms savo produkciją per Baltijos uostus, auga ir didėja“.
„Rusija iškėlė tam tikras sąlygas už pagalbą Baltarusijai, ir Baltarusija neturi kur dėtis“, - teigė susisiekimo ministras.
Jo teigimu, Lietuva „dės visas pastangas tiesiogiai bendraudama su valstybinėmis Baltarusijos įmonėmis, kurios šiandien turi kur kas geresnes sąlygas gabentis per Lietuvos teritoriją ir Klaipėdos uostą“.
E.Masiulis pridūrė, kad Klaipėdos uosto krova yra diversifikuota, todėl mažesnis baltarusiškų krovinių srautas nebūtų toks skausmingas kaip Latvijos uostams.
„Aišku, ilgainiui tai turės pasekmių ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos uostams, galbūt Latvijos uostams dar labiau, negu Klaipėdos uostui, nes Klaipėdos uosto krova yra pakankamai diversifikuota, nes ne tik Baltarusijos kroviniai yra kraunami. Ir akivaizdu, kad Klaipėdos uostas yra pasiruošęs aktyviai perkrauti ir kitokius krovinius, kad tokiu būdu kompensuotų dalį galimo Baltarusiško krovinių netekimo“, - kalbėjo E.Masiulis.
E.Gentvilas: Baltarusija spaudžia Baltijos šalis mažinti pervežimų tarifus
Klaipėdos uosto vadovas pareiškė, kad Baltarusijos prezidento pareiškimas apie tai, kad didžioji dalis baltarusiškų krovinių iš Baltijos šalių uostų bus nukreipta per Rusiją, yra spaudimas Baltijos šalims mažinti pervežimo paslaugų kainas. Eugenijus Gentvilas pažymi, jog verslo santykiuose paprastai nugali verslo logika.
„Tai yra spaudimas Baltijos šalims, o ne koks nors galutinis sprendimas. Net jeigu Rusija lieptų ar prašytų baltarusiškus krovinius vežti per Rusijos uostus, ekonomika negali dirbti nenaudingai, nuostolingai. Naudinga yra vežti per čia - Lietuva yra suinteresuota išsaugoti puikius ekonominius santykius su Baltarusija. Aš manau, kad mes dalyvausime tolesniame pervežime“, - BNS sakė Klaipėdos uosto vadovas.
„Aš manau, kad tai yra paspaudimas Baltijos šalims, tarp jų ir Klaipėdos uostui, ieškant galbūt dar palankesnių sąlygų“, - pridūrė E.Gentvilas.
Be to, anot E.Gentvilo verslo požiūriu toks sprendimas nebūtų logiškas.
„Verslo požiūriu logikos lyg ir nebūtų: tai yra vežti toliau, žinoma, galbūt galima atstumus atpirkti per suderėtus palankesnius tarifus, tačiau ir per Klaipėdą jie tikrai yra palankūs. Be to, suomių įlankoje esantys Leningrado srities uostai yra užšąlantys, ir jie turi didžiules problemas žiemos metu, todėl užtikrinti nepertraukiama srautą būtų sudėtinga, todėl verslo logikos nematyčiau“, - kalbėjo E.Gentvilas.
Anot jo, automobiliai kažkada buvo gabenami per Sankt Peterburgą, tačiau prieš trejus metus jį dėl palankių tarifų ir kokybiško darbo nukonkuravo Klaipėda: „Dabar vežami „Belarus“ traktoriai, MAZ sunkvežimiai, kita ratinė technika į Karibų baseino šalis per Klaipėdą“.
Jis prisiminė, jog tiek Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, tiek Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas anksčiau yra teigiamai atsiliepę apie bendradarbiavimą su Klaipėdos uostu.
„Prisiminkime, ką yra pasakęs ponas Lukašenka, būdamas Lietuvoje - kad labai viskas puikiai vyksta per Klaipėdos uostą. Praėjus daugiau laiko, Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas kelis kartus yra pasakęs, kad bendradarbiavimas yra puikus ir ekonomiškai tenkinantis Baltarusiją. Todėl aš negaliu atrasti ekonominių motyvų ar nepasitenkinamų. Jeigu tie nepasitenkinimai būtų esamais tarifais - ar tai pervežimo, ar krovos, ar aptarnavimo tempais, tai būtų sprendžiama darbiniame lygyje. Tikrai tą galima spręsti, aš ne kiek neabejoju, kad net ir „Lietuvos geležinkeliai“ ieškotų sprendimo būdų, tačiau niekas nesikreipė“, - kalbėjo E.Gentvilas.
Pasak Klaipėdos uosto vadovo, šiemet baltarusiškų krovinių apimtys Klaipėdos uoste išliko tokios pat, kaip ir pernai. Šiemet per 10 mėnesių uostas perkrovė apie 8 mln. tonų baltarusiškų krovinių - jie sudarė apie 30 proc. uosto krovos.
