„Neslėpsiu, paskutiniame susitikime su Rusijos prezidentu
Vladimiru Putinu mes labai rimtai svarstėme šią temą. Priėmėme
principinį sprendimą dideles krovinių apimtis, įskaitant kalio
trąšas ir kitus krovinius, iš Baltijos valstybių uostų nukreipti
į jūsų uostus“, - pareiškė jis penktadienį Minske susitikime
su Leniningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka.
Todėl, anot jo, reikia tartis su Baltarusijos ir Rusijos
geležinkelininkais ir kuo greičiau įgyvendinti šiuos susitarimus.
„Manau, net jeigu jūs padarysite kokias nors nuolaidas
baltarusiams, jūs laimėsite apimčių atžvilgiu, nes Baltijos
valstybių uostuose mes perkrauname ne vieną dešimtį milijonų
tonų krovinių“, - pareiškė A.Lukašenka.
„Dar kartą pabrėšiu: mes su Rusijos prezidentu susitarėme,
kad įgyvendinsime šią programą“, - pažymėjo Baltarusijos
vadovas.
„Tuo atveju, jei mums pavyks užtikrinti sąžiningus tarifus
arba, kaip mes kalbėjomės su Baltarusijos vyriausybe, bent jau
pasiekti nulį (tarifų skirtumą - Red.), palyginti su Baltijos
šalimis, laimės ir Leningrado srities ekonomika, ir Rusijos bei
Baltarusijos ekonomika“, - sakė Leningrado srities gubernatorius.
„Per savo uostus esame pasirengę krauti ir techniką, ir
mineralines trąšas, ir naftos produktus ir daug kito“, -
pareiškė A. Drozdenka.
„Bet, norėčiau pakartoti, turime pasistengti užtikrinti
sąžiningus tarifus“, - pareiškė Leningrado srities
gubernatorius.
E.Masiulis teigia, kad kontraktai dėl Baltarusijos krovinių neturėtų būti nutraukiami
Lietuvos susisiekimo ministras
teigia manantis, kad galiojantys Lietuvos įmonių kontraktai su
Baltarusijos bendrovėmis dėl krovinių vežimo geležinkeliais per
Lietuvą ir ju krovos Klaipėdos uoste turėtų būti vykdomi.
Tokią poziciją Susisiekimo ministerijos vadovas Eligijus
Masiulis BNS išsakė po to, kai Baltarusijos prezidentas penktadienį
pareiškė, jog didžioji dalis baltarusiškų krovinių iš Baltijos
šalių uostų bus nukreipta per Rusiją. Pasak ministro, toks
pareiškimas „nėra labai jau netikėtas“.
„Akivaizdu, kad politinis pareiškimas turės tam tikras pasekmes,
bet manau, kad ilgainiui visgi dėl nepakankamai išvystytos
infrastruktūros bent jau kol kas Sankt Peterburgo uostas ir naujai
statomi uostai šitame regione nebus pasiruošę papildomai aptarnauti
labai didelio kiekio krovinių“, - teigė E.Masiulis.
„Todėl šiuo atveju manau, kad tų kontraktų, kurie jau dabar
yra sudaryti su Baltarusijos trąšų gamintojais, kitomis didelėmis
įmonėmis, galiojimas turėtų pasibaigti laiku, jie nebūtų
nutraukiami. Nes kol kas ekonominis faktorius - kaina ir greitis -
krovinių perkėlimo bei kokybė yra mūsų pusėje“, - kalbėjo
ministras.
Pasak jo, pastaruoju metu „buvo vis daugiau ženklų, kad Rusijos
įtaka Baltarusijos pagrindinėms įmonėms, eksportuojančioms savo
produkciją per Baltijos uostus, auga ir didėja“.
„Rusija iškėlė tam tikras sąlygas už pagalbą Baltarusijai,
ir Baltarusija neturi kur dėtis“, - teigė susisiekimo ministras.
Jo teigimu, Lietuva „dės visas pastangas tiesiogiai bendraudama
su valstybinėmis Baltarusijos įmonėmis, kurios šiandien turi kur
kas geresnes sąlygas gabentis per Lietuvos teritoriją ir Klaipėdos
uostą“.
E.Masiulis pridūrė, kad Klaipėdos uosto krova yra
diversifikuota, todėl mažesnis baltarusiškų krovinių srautas
nebūtų toks skausmingas kaip Latvijos uostams.
„Aišku, ilgainiui tai turės pasekmių ne tik Lietuvos, bet ir
Latvijos, Estijos uostams, galbūt Latvijos uostams dar labiau, negu
Klaipėdos uostui, nes Klaipėdos uosto krova yra pakankamai
diversifikuota, nes ne tik Baltarusijos kroviniai yra kraunami. Ir
akivaizdu, kad Klaipėdos uostas yra pasiruošęs aktyviai perkrauti
ir kitokius krovinius, kad tokiu būdu kompensuotų dalį galimo
Baltarusiško krovinių netekimo“, - kalbėjo E.Masiulis.
E.Gentvilas: Baltarusija spaudžia Baltijos šalis mažinti pervežimų tarifus
Klaipėdos uosto vadovas
pareiškė, kad Baltarusijos prezidento pareiškimas apie tai, kad
didžioji dalis baltarusiškų krovinių iš Baltijos šalių uostų
bus nukreipta per Rusiją, yra spaudimas Baltijos šalims mažinti
pervežimo paslaugų kainas. Eugenijus Gentvilas pažymi, jog verslo
santykiuose paprastai nugali verslo logika.
„Tai yra spaudimas Baltijos šalims, o ne koks nors galutinis
sprendimas. Net jeigu Rusija lieptų ar prašytų baltarusiškus
krovinius vežti per Rusijos uostus, ekonomika negali dirbti
nenaudingai, nuostolingai. Naudinga yra vežti per čia - Lietuva yra
suinteresuota išsaugoti puikius ekonominius santykius su Baltarusija.
Aš manau, kad mes dalyvausime tolesniame pervežime“, - BNS sakė
Klaipėdos uosto vadovas.
„Aš manau, kad tai yra paspaudimas Baltijos šalims, tarp jų ir
Klaipėdos uostui, ieškant galbūt dar palankesnių sąlygų“, -
pridūrė E.Gentvilas.
Be to, anot E.Gentvilo verslo požiūriu toks sprendimas nebūtų
logiškas.
„Verslo požiūriu logikos lyg ir nebūtų: tai yra vežti toliau,
žinoma, galbūt galima atstumus atpirkti per suderėtus palankesnius
tarifus, tačiau ir per Klaipėdą jie tikrai yra palankūs. Be to,
suomių įlankoje esantys Leningrado srities uostai yra užšąlantys,
ir jie turi didžiules problemas žiemos metu, todėl užtikrinti
nepertraukiama srautą būtų sudėtinga, todėl verslo logikos
nematyčiau“, - kalbėjo E.Gentvilas.
Anot jo, automobiliai kažkada buvo gabenami per Sankt
Peterburgą, tačiau prieš trejus metus jį dėl palankių tarifų ir
kokybiško darbo nukonkuravo Klaipėda: „Dabar vežami „Belarus“
traktoriai, MAZ sunkvežimiai, kita ratinė technika į Karibų
baseino šalis per Klaipėdą“.
Jis prisiminė, jog tiek Baltarusijos prezidentas Aleksandras
Lukašenka, tiek Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas
anksčiau yra teigiamai atsiliepę apie bendradarbiavimą su
Klaipėdos uostu.
„Prisiminkime, ką yra pasakęs ponas Lukašenka, būdamas
Lietuvoje - kad labai viskas puikiai vyksta per Klaipėdos uostą.
Praėjus daugiau laiko, Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas
kelis kartus yra pasakęs, kad bendradarbiavimas yra puikus ir
ekonomiškai tenkinantis Baltarusiją. Todėl aš negaliu atrasti
ekonominių motyvų ar nepasitenkinamų. Jeigu tie nepasitenkinimai
būtų esamais tarifais - ar tai pervežimo, ar krovos, ar aptarnavimo
tempais, tai būtų sprendžiama darbiniame lygyje. Tikrai tą galima
spręsti, aš ne kiek neabejoju, kad net ir „Lietuvos geležinkeliai“
ieškotų sprendimo būdų, tačiau niekas nesikreipė“, - kalbėjo
E.Gentvilas.
Pasak Klaipėdos uosto vadovo, šiemet baltarusiškų krovinių
apimtys Klaipėdos uoste išliko tokios pat, kaip ir pernai. Šiemet
per 10 mėnesių uostas perkrovė apie 8 mln. tonų baltarusiškų
krovinių - jie sudarė apie 30 proc. uosto krovos.