Populiariausia yra įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotojais. Pastaraisiais metais augant Lietuvos eksportui, per metus būna išduodama per 1,5 tūkst. leidimų dirbti vairuotojams iš Ukrainos ir Baltarusijos. Tuo tarpu vežėjų įmonės „Hegelmann Transporte“ direktorius Tomas Jurgelevičius tikina, kad tik taip įmanoma rasti naujų darbuotojų.
„Lietuvių vairuotojų trūkumas ir dabar yra. Pas mus įmonėje kažkur 95 proc. vairuotojų yra ne lietuviai. Lietuvoje perkamas labai didelis kiekis transporto priemonių, kiekviena įmonė per metus apie 10 proc. išauga. Nupirktiems vilkikams vairuoti nėra specialistų, o jauni nesimoko šios profesijos“, - sakė T. Jurgelevičius.
Pašnekovo įmonė dar 2009 metais, krizės laikotarpiu, ieškojo naujų darbuotojų. Nors tuo metu Lietuvoje buvo aukštas nedarbo lygis, norinčių ir galinčių dirbti vairuotojais neatsirado – jų teko ieškoti užsienyje.
„Pradžia buvo sunkesnė, bandėme per agentūras susirasti. Dabar tai į eilę rikiuojasi. Mes net neieškome, vairuotojai per pažintis skambina, su rekomendacijomis ateina“, - pasakojo T. Jurgelevičius apie įmonėje dirbančius užsienio vairuotojus, kurie daugiausia atvyksta iš Baltarusijos ir Ukrainos.
Šią tendenciją atspindi ir oficiali statistika: didžioji leidimų dirbti Lietuvoje dalis išduodama Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams - atitinkamai 43 proc. ir 40 proc. visų leidimų dirbti. 2010 m. į Lietuvą dirbti ir gyventi atvyko 1808 darbuotojai, o 2011 metais jau buvo suteikta beveik dvigubai daugiau - 3327 leidimai. Šiemet jų sulaukti tikimasi dar daugiau – per devynis šių metų mėnesius jau išduota 2280 darbo leidimų. Apie 70 proc. visų leidimų išduodama tolimųjų reisų vairuotojams.
„Įmonės plečiasi ir auga, laimi vis didesnius ar specifinius užsakymus, todėl joms reikia patyrusių, dažnai siauros kvalifikacijos specialistų. Ir jos negali darbuotojų užsiauginti, suteikti jiems laiko mokytis – specialistai reikalingi čia ir dabar, jie iškart turi galėti užtikrinti kokybišką užsakymo įvykdymą“, – sakė tiesioginės darbuotojų atrankos bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė.
Tiesa, įdarbinant užsieniečius iškyla įvairių problemų. Norint pasikviesti specialistą iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies kandidatų paieškai, atrankai ir dokumentų sutvarkymui prireikia apie pusmečio. Todėl darbuotojus iš trečiųjų šalių į Lietuvą dažniau ryžtasi atsivežti užsienio kapitalo bendrovės, lietuviškos įmonės tokią galimybę svarsto rečiau.
Darbuotojai Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir kitose ne Europos Sąjungos šalyse Lietuvos įmonėms surandami tiesioginės atrankos būdu – per rekomendacijas, vieša atranka tokiais atvejais nėra skelbiama.
Paprastai kviečiami kandidatai noriai sutinka atvykti dirbti į Lietuvą – juos vilioja galimybė gauti ilgalaikę vizą ir netrukdomai pakeliauti po Europą. Leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje pirmąkart suteikiamas dvejiems metams. Vėliau leidimą galima pratęsti, jei tokios pačios kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje vis dar trūksta - tačiau ne ilgiau 5 metų.
„Dirbti gali tik penkis metus, nes kitaip jiems jau reiktų kitokio leidimo. Taigi, padirba penkis metus ir atsisveikinam. O jei į kitą įmonę bandytų pereiti, tai nėra taip lengva, iš naujo reiktų jiems dokumentus pusę metų tvarkyti“, - apie užsieniečių įdarbinimo specifiką pasakojo T. Jurgelevičius.
Tyrėjas: „Darbdaviai renkasi užsieniečius norėdami sutaupyti“
Darbo ir socialinių tyrimų instituto darbuotojas Arūnas Pocius teigia, kad apskritai Lietuva yra šalis, kuri atiduoda savo darbo jėgą kitoms šalims.
„Lietuvos darbo rinka yra labiau išskirianti darbo išteklius, o ne juos priimanti. Darbo apmokėjimas ir sąlygos nėra tokios palankios, kaip Vakaruose. Liekame nuošalyje ir patys prarandame darbo išteklius“, - įsitikinęs pašnekovas.
Daugiau žmonių į Lietuvą atvyko prieš finansų krizę – tuomet daugybė užsieniečių dirbo statybų projektuose. Dabar didžioji dalis atvykėlių dirba transporto sektoriuje, vairuotojais. Neatmetama galimybė, kad taip dirbtinai yra išlaikomi mažesni atlyginimai.
„Lietuvos atlyginimų lygio pakeisti „importuoti“ darbuotojai negali – pas mus gyvena tik apie 1 proc. užsieniečių. Tačiau tie skaičiai gali pasijusti atskirame sektoriuje. Jei įdarbina daugybę vairuotojų, 2-3 tūkstančius, tai gali numušti darbo užmokesčio kainą tame sektoriuje. Darbdavių argumentas įdarbinti užsieniečius – taip galima sutaupyti mokant darbo užmokestį. Dar gali būti, kad vidaus rinkoje tiesiog trūksta specialistų“, - priežastis vardijo A. Pocius.
Anot mokslininko, tendencija yra tokia, kad į Lietuvą atvažiuoja vyrai, ir tik į tokias sritis, kuriose yra ganėtinai aukšti atlyginimai – bent jau gerokai aukštesni nei jų gimtosiose šalyse. Tiesa, ilgai šie darbuotojai Lietuvoje neužsilaiko.
„Darbuotojai iš užsienio atvažiuoja 1,2,3 ar 4 kartus – kaip pasitaiko. O ilgalaikės užsieniečių įdarbinimo politikos valstybėje nėra. Be to, gali būti, kad vairuotojas, kuris dirba tarptautinėje rinkoje, pro Lietuvą tik pravažiuoja. Tai, kad jis joje registruotas, dar nieko nereiškia, jis čia negyvena“, - sakė A. Pocius.
