Individualių namų kvartale namą pasistatę naujakuriai netrukus imasi statyti ir žemės sklypą apjuosti turinčią tvorą.
Tačiau retas būsimos tvoros liniją brėžia pagal sklypo planą. Juo labiau kad statybų metu pradingus riboženkliams sklypo ribas nėra lengva ir nustatyti.
Tokiu atveju vienintelis orientyras lieka jau anksčiau pastatytų kaimyninių sklypų tvorų linija.
Sklypai padidėjo nežymiai
Tokiu būdu tvoras statęsi Palangos pakraštyje esančio naujo individualių namų Ryto kvartalo gyventojai po kurio laiko suprato tapę būsimos gatvės dalį užėmusiais pažeidėjais.
Iš maždaug 120 kvartale esančių gyvenamųjų namų ne vietoje tvoras pasistatė per 80 naujakurių.
Patys pirmieji kvartalo gyventojai, į kurių pastatytas tvoras lygiavosi ir kiti, pasakoja, kad prieš 20 metų kuriantis kvartalui užsiimti didesnę sklypo dalį ragino pati Palangos valdžia.
Valdininkai aiškino, kad tokio didelio pločio būsimoms gatvėms čia nereikės, o kad miestui nereikėtų prižiūrėti numatyto kelių metrų vejos ruožo, jį žmonės galėtų apsitverti ir šienautų patys.
Apsitvėrus apie pustrečio metro žemės juostą daugelio gyventojų turimi 8 arų sklypai padidėjo nežymiai – vos 60–80 kvadratinių metrų.
Projektavo magistrales
Jau tada sunerimę kvartalo gyventojai ėmė belstis į miesto vadovų duris, prašydami parengti kvartalo detalųjį planą, kuriame būtų suprojektuoti esami sklypai.
Tuomet papildomus rėžius žmonės galėtų išsipirkti.
„Niekas jūsų tvorų negriaus”, – prieš 6 metus Ryto kvartalo gyventojus ramino tuometis savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Garolis.
Tačiau netrukus savivaldybei pradėjus projektuoti net dvidešimties metrų pločio gatves paaiškėjo, kad gyventojų suręstos tvoros atsiduria ant būsimų šaligatvių.
Pagal projektą abipus 6 metrų pločio važiuojamosios kelio dalies buvo numatytos metrą siekiančios žaliosios zonos juostos, pusantro metro pločio šaligatviai ir tokio pat pločio dviračių takai.
Nuo jų iki gyventojų sklypų – 3 metrų pločio vejos.
Pradėjus asfaltuoti pirmąsias dvi kvartalo gatves paaiškėjo, kad jų tiesimas kainuos beveik 3 mln. litų, nors už tuos pačius pinigus buvo galima nutiesti tris siauresnes gatves.
Kaimynas apskundė dėl tvorų
Supratusi, kad kitoms gatvėms tokio pločio nereikia, savivaldybė pažadėjo užsakyti projektų korektūras ir jas gerokai susiaurinti, paliekant laisvos žemės rėžius žmonėms.
Tačiau žadėtos pataisos iki šiol dar nėra net užsakytos.
Tokia padėtimi, kai kone visi gyventojai virto pažeidėjais, netruko pasinaudoti tarpusavio kivirčus sprendžiantys kaimynai.
Šią vasarą statybų inspektoriai sulaukė skundo, kad buvęs bendrijos pirmininkas Romanas Žalgiris ir Kostas Raškauskas savo tvoras pasistatė valstybinėje žemėje.
Pats skundo autorius yra lygiai taip pat pasididinęs savo sklypą, tačiau vietoj tvoros užsiaugino tankius želdinius.
Gavę šitokį signalą inspektoriai pasiraitojo rankoves ir, į pagalbą pasitelkę Nacionalinę žemės tarnybą, abu palangiškius nubildino į teismą.
Anksčiau tvora neužkliuvo
Dabar buvęs mokytojas 63 metų R.Žalgiris tikisi, kad teismas atsižvelgs į jo prašymą ir atidės tvoros griovimą.
Bent jau iki to laiko, kol bus atliktos gatvių projektų korektūros. Tuomet gyventojai turėtų teisę suprojektuoti didesnius sklypus ir papildomą žemę nusipirkti iš valstybės.
„Sutinku, kad tvorą pasistačiau ne vietoje, galėčiau ją ir nugriauti.
Tačiau man būtų labai apmaudu, jei po metų ją vėl man būtų leista statyti ankstesnėje vietoje”, – teigė palangiškis.
Kita vertus, ant tikrosios sklypo ribos pastatyta tvora remtųsi į namo laiptus.
Prieš 5 metus R.Žalgirio namą tinkamu naudoti pripažinusiai valstybinei komisijai pustrečio metro toliau pastatyta tvora neužkliuvo.
Savavališki žemės užėmimo atvejai – dažni
Kestutis Kristinaitis
Bendrovės „Matininkai” prezidentas
„Pavienių savavališkų valstybinės žemės užėmimo atvejų pasitaiko dažnai, ypač sodininkų bendrijose.
Tačiau kad pažeidėjais taptų beveik viso kvartalo gyventojai, dar neteko girdėti.
Susiaurinus gatvę jie gali pasididinti savo sklypus, bet leidimo išsipirkti gatvei skirtą užimtą infrastruktūros žemę palangiškiai gali sulaukti dar negreitai.
Prieš taisant gatvių projektus turi būti koreguojamas kvartalo detalusis planas, kuriame turi būti numatomos siauresnės gatvės.
Jo tvirtinimas gali užtrukti ir iki metų. Tik tuomet atsiras laisvos žemės plotų, kuriuos žmonės galės išsipirkti iš valstybės.
Tai bus galima padaryti atliekant atskirus kiekvieno žemės sklypo planus. Jei šiuos darbus visiems atliks viena įmonė, kiekvienam žmogui toks planas kainuos vos kelis šimtus litų.”
Kilusios bėdos – sovietmečio paveldas?
Svajūnas Bradūnas
Palangos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas
„Ryto kvartalo sklypai žmonėms buvo išdalinti dar pagal sovietmečiu parengtą detaliojo suplanavimo projektą, kuriame buvo numatytos gatvės su plačiais šaligatviais, mašinų stovėjimo vietomis, erdviomis žaliosiomis zonomis.
Manau, kad spręsdama šią problemą savivaldybė gali apsieiti ir be naujo detalaus planavimo, nes nebus keičiami jokie gatvių reglamentai: jų kategorija, važiuojamosios kelio dalies plotis.
Šiuo metu suprojektuota gatvė ribojasi su gyvenamųjų namų sklypais. Pataisius gatvės projektą ir jį įregistravus kadastre, tarp būsimos gatvės ir sklypo atsiras laisvas žemės plotas, kurį bus galima leisti išsipirkti gyventojams.
Savivaldybė jau kitą savaitę yra numačiusi užsakyti gatvių korektūrą, kurią atliks tų pačių projektų autorius.”
Judinti visas tvoras vengia
Abiem teisme atsidūrusiems kvartalo gyventojams nesuprantama, kodėl Statybos inspekcija juos persekioja tik sulaukusi skundų, nors pažeidėjais yra tapę beveik visi kvartalo gyventojai.
Kariauti su visu kvartalu statybos priežiūros inspektoriai nesiryžta. K.Raškauskui jie prisipažino, kad, pradėjus reikalauti nugriauti visas tvoras, jie iš šio kvartalo neišeitų keletą metų.
Kurorto valdžia yra sutarusi su Statybos inspekcija ir Nacionaline žemės tarnyba, kad griauti gyventojų tvorų nebus reikalaujama, kol bus taisomi gatvių projektai. Tuomet žemėtvarkininkai bus pasiruošę leisti gyventojams išsipirkti užimtus laisvos žemės rėžius, už kuriuos valstybė ir savivaldybė gautų po kelis šimtus tūkstančių litų.
Tačiau dabar valdininkai skėsčioja rankomis ir teigia, kad gavę skundus dėl ne vietoje pastatytų tvorų negali į juos nereaguoti.
