Vertinant dabartinę kredito rinką, pastebima, jog įvyko persilaužimas, ir bankai verslui skolina noriau, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Kalbant apie skolinimą verslui, skolinimą įmonėms, reikia pastebėti, kad įvyko persilaužimas, ir skolinimas įmonėms po truputį „atšyla“.
Kalbant apie verslo paskolų pokyčius, vėlgi matome pozityvią trajektoriją, bet, aišku, padidėjimas nėra toks didelis“, - antradienį per šalies bankų ir pramonės vadovų susitikimą, kuriame aptarti verslui ir Lietuvoje veikiantiems bankams aktualiausi klausimai, sakė jis.
V. Vasiliausko teigimu, priežastimi, lėmusia pozityvų, nors ir lengvą, skolinimo augimą, galima įvardinti palūkanų dydį. Jis pažymėjo, jog, pasiekusios mažiau nei 4 proc. ribą, palūkanos šiuo metu yra istoriškai žemiausios.
„Kita priežastis susijusi su kreditavimo sąlygų gerinimu. Bankai skolinimo sąlygas švelnino, o griežtinti nežada“, - remdamasis Lietuvos banko atliktomis apklausomis, atskleidė jis.
Valdybos pirmininkas pažymėjo, jog pastaruoju metu vis daugėjo visiškai patenkintų įmonių paraiškų kreditui gauti, tačiau ne visiems lengva gauti paskolą - tai esą priklauso ir nuo sektoriaus, kuriame vykdoma įmonės veikla.
„Kam lengviausia gauti paskolą? Keturios šakos - prekyba, pramonė, žemės ūkis ir transportas - yra visiškai pozityvioje teritorijoje, nes jas bankai mielai kredituoja. Viešbučių ir restoranų bei statybos sektoriaus būklė vertinama kaip nepakankamai gera, tačiau jiems vis tiek skolinama ir finansavimas nenutrūksta.
Tačiau nekilnojamojo turto šaka yra neigiamoje teritorijoje. Su šio sektoriaus kreditavimu nėra taip paprasta“, - kalbėjo jis.
V. Vasiliauskas pažymėjo, jog prognozuojamas paskolų portfelio augimas siekia maždaug 3 proc.
„Mūsų nuomone, yra pagrindo kalbėti apie 3 proc. Mes irgi sakytumėme, kad galėtumėme būti tokioje lengvai pozityvioje pusėje. Bankai yra atsargūs optimistai. Planuojančių skolintis įmonių skaičius didėja - jos taip pat yra atsargios optimistės“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jo duomenimis, šių metų antrąjį pusmetį 14 proc. įmonių planuoja finansuoti savo verslą iš paskolų.
„Paklausos ir pasiūlos tendencijos sutampa. Mano galva, toks labai lengvas ir nuoseklus augimas yra teigiamas dalykas, nes, manau, nėra nieko baisiau nei staigus kilimas ir staigus nusileidimas“, - teigė V. Vasiliauskas.
„Kitąmet bankai numato vidutinį 3 proc. paskolų portfelio augimą, o kai kurie iš jų tikisi ir 5 proc. padidėjimo“, – sakė Virgilijus Rutkauskas, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas.
Jo teigimu, ir pastarąjį pusmetį įmonių paklausa kreditui didėjo sparčiau, negu prognozavo bankai, o namų ūkių paklausa paskoloms būstui įsigyti – nesikeitė.
Bankų prognozuojamą verslo paskolų paklausos ūgtelėjimą patvirtina ir verslininkų ketinimai. Įmonių apklausa parodė, kad daugiau įmonių planuoja naudotis kredito įstaigų teikiamomis skolinimo paslaugomis – imti paskolas, naudotis lizingo, faktoringo paslaugomis.
2012 m. antrąjį pusmetį nefinansinės įmonės sieks daugiau pritraukti išorinių finansavimo šaltinių.
Daugiausia plėtrą planuoja statybos, o mažiausiai – paslaugų įmonės. 2012 m. antrąjį pusmetį nefinansinės įmonės sieks beveik 15 proc. verslo plėtros finansuoti skolintomis lėšomis – daug daugiau negu 2012 m. pirmąjį pusmetį, kai šis dydis siekė 6,5 proc.
Remiantis bankų apklausos rezultatais, per ateinantį pusmetį (iki 2013 m. balandžio mėn.) skolinimo namų ūkiams būstui įsigyti sąlygos turėtų nesikeisti, o vartojimo ir kitų paskolų – šiek tiek sušvelnėti.
Apklausoje dalyvavę bankai tikisi, kad ateinantį pusmetį namų ūkių paskolų (tiek būstui įsigyti, tiek vartojimo ir kitiems tikslams) paklausa didės, tačiau šiek tiek nuosaikiau negu prieš pusmetį.
Siekdamas įvertinti skolinimo sąlygų pokyčius, įmonių veiklos finansavimo tendencijas, Lietuvos bankas 2012 m. spalį apklausė septynių komercinių bankų ir keturių užsienio bankų filialų vadovaujančius darbuotojus, o bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 501 nefinansinės įmonės vadovų ir finansininkų apklausą. Tokios apklausos vyksta kas pusę metų.
