Anksčiau tarptautinių kreditorių „trejetas“ - Europos Sąjunga (ES), Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - jau pažadėjo skirti 240 mlrd. eurų paskolą Graikijos ekonomikai paremti. Iki šiol šalis jau gavo 150 mlrd. eurų iš šios žadėtos sumos.
Pagrindinis paramos programos tikslas - padėti Graikijai pasiekti tą lygį, kai valstybė galėtų savarankiškai skolintis pinigus skolų rinkoje. Savo ruožtu, Atėnai prašo kreditorių daugiau laiko, tikėdamiesi, kad laipsniškai vykdomos permainos šalyje susilpnins spaudimą silpstančiai ekonomikai.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde tvirtina, kad Graikija turi siekti įgyvendinti 120 proc. BVP skolos rodiklį iki 2020 metų. Tačiau grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris mano, kad šį terminą galima būtų nukelti iki 2022 metų.
Graikija - viena iš šalių, kuri labiausiai nukentėjo dėl pasaulinės finansinės krizės padarinių. Kas ketvirtas šalies gyventojas negali susirasti darbo, valstybės skola siekia 175 proc. BVP.
