Antradienį posėdžiavę ES finansų ministrai sprendė, kaip turėtų veikti kuriama Europos bankų sąjunga. Vienas didžiausių klaustukų - nacionalines valiutas turinčių šalių dalyvavimas.
Ieškos kompromisų
Lietuvai šiame susitikime atstovavusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, kompromiso šiuo klausimu ieškoma gana sparčiai ir gal dar šiais metais susitarimas bus pasiektas. Dėl bankų sąjungos susitarti dar šiais metais praėjusį spalį paragino ES šalių lyderiai.
„Dabartiniame pasiūlyme kalbama apie tai, kad šios bankų sąjungos priežiūros taryboje kiekviena dalyvaujanti euro zonos ar ne euro zonos šalis turėtų vieną balsą. Tam reikia pašalinti tam tikras teisines kliūtis, nes pagal ES sutartis, Europos centriniame banke galutinius sprendimus priima Valdančioji taryba, kurioje gali dalyvauti tik eurą įsivedusios šalys. Tačiau mėginama šį teisinį kliuvinį pašalinti.
Euro zonos šalys deklaravo norą, kad kuo daugiau valstybių narių įsijungtų į šitą mechanizmą ir tai būtų ne tik euro zonos, o visos ES projektas“, - teigė I. Šimonytė.
Tiesa, tokioje sąjungoje dalyvauti neketina Jungtinė Karalystė.
Gruodžio mėnesį turėtų būti duota pradžia ir sustiprinto bendradarbiavimo procedūrai, kurios siekia 11 ES šalių narių, norinčių įsivesti finansinių sandorių mokestį. Remiantis juo, būtų apmokestinama bankų ir kitų finansinių institucijų prekyba akcijomis ir obligacijomis.
Lietuva kol kas prie šių šalių nesijungia. I. Šimonytė teigimu, tai būtų dar vienas nereikšmingas mokestis Lietuvos mokesčių sąraše.
Priešinasi Sanglaudos apkarpymui
Tuo pat metu, kai pozicijas derino 27 šalių narių finansų ministrai, Europos Parlamente vyko trečiasis Sanglaudos draugijos šalių susitikimas. Šiai grupei priklauso 15 ES valstybių, gaunančių Sanglaudos fondų paramą.
Kiek anksčiau ES Tarybai pirmininkaujantis Kipras paskelbė preliminarius 2014-2020 metų ES biudžeto skaičius, pagal kuriuos didžiausi karpymai planuojami būtent Sanglaudos fondo srityje.
Lietuvai atstovavęs Užsienio reikalų ministras Vytautas Leškevičius teigė, kad šiuo susitikimu draugijos šalys nori pabrėžti, kad pinigų taupymai ES neturi vykti Sanglaudos fondo sąskaita.
„Šio susitikimo tikslas nėra aptarti kokius nors konkrečius skaičius ar įsipareigojimas. Mes tiesiog norime pasakyti, kad Sanglaudos fondas nukentėti neturi“, - teigė V. Leškevičius.
Šiomis ES lėšomis 15 šalių narių finansuoja įvairiausius projektus, mažina neturtingų regionų atskirtį, skatina ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą.
Daugiametės finansinės perspektyvos klausimas numatytas pagrindiniu kitą savaitę Briuselyje vykstančioje ES vadovų taryboje.
