Valstybė stebi, o prireikus ir įsikiša į prekybos maisto produktais rinką. Tačiau tik tuomet, kai kyla grėsmė, kad grūdų, mėsos ar pieno produktų supirkimo kainos kris žemiau negu savikaina.
Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, tokiais atvejais griebiasi vadinamosios intervencinės prekybos. Kad žemdirbiai neliktų visai be pajamų, jos suskumba nupirkti žemės ūkio produktų.
Nuo 2005-ųjų Lietuvos intervenciniuose sandėliuose kone kasmet suguldavo tūkstančiai tonų produktų, o ūkininkams ar įmonėms už juos buvo mokama Europos Komisijos nustatyta kaina.
Nuomoja tuščius sandėlius
Už šią veiklą mūsų šalyje atsakinga Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.
Jos paskelbti konkursai sandėlių nuomos paslaugoms pirkti ką tik įvyko. Tačiau į tuos sandėlius vargu ar šiemet suks sunkvežimiai su grūdais, sviestu, mėsa ar kitais maisto produktais.
Paprastai intervenciniu būdu kviečiai ir miežiai pradedami pirkti lapkričio pradžioje, o paskutiniai sandoriai sudaromi gegužę. Tačiau šįmet, kaip ir pernai, tylu.
„Nebuvo jokių sandorių”, – trumpai drūtai į klausimą, ar šįmet ūkiai pardavė nors kiek grūdų pagal intervencinės prekybos sutartis, atsakė grūdų rinkos ekspertas Mindaugas Gedvilas.
Pasak bendrovės „Pieno žvaigždės” atstovės Virginijos Žygienės, intervencinėms atsargoms sviesto nei pernai, nei šįmet įmonė nepardavė.
To nedarė ir kitos Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, tad nei pieno produktų, nei grūdų atsargų intervenciniuose sandėliuose nebėra.
Mainydavo į maisto produktus
Pastarąjį kartą intervenciniu būdu kviečiai ir miežiai buvo perkami 2009–2010 metais.
Dalis jų buvo parduota, likę atiduoti perdirbėjams mainais į tam tikrus produktus – kruopas ar miltus. Gauti produktai buvo išdalyti varguoliams pagal Maisto ir intervencinių atsargų tiekimo labdaros organizacijoms programą.
Tokia programa Lietuvoje vykdoma nuo 2006-ųjų. Sandėliams ištuštėjus maisto produktų socialiai remiamiems žmonėms perkama už ES skiriamus pinigus.
Kainų kreivės nesutapo
„Ir šių metų pradžioje, ir dabar grūdų bei kitų žemės ūkio produktų kainos yra aukštesnės, nei yra nustačiusi Europos Komisija.
Niekas iš ūkininkų ar įmonių nenori savo produktų parduoti daug pigiau, nei jie kainuoja rinkoje”, – sakė rinkos reguliavimo agentūros Augalininkystės produktų skyriaus vadovė Dalia Ruščiauskienė.
Pasak jos, intervenciniai pirkimai nepradedami šiaip sau. Jungiklis įjungiamas tik tuomet, kai žemės ūkio produktų kaina nukrinta žemiau nei EK nustatytas lygis.
Sviestas nors ir pigo, jo kaina nesmuktelėjo žemiau negu EK nustatyta riba – 7,65 lito už kilogramą. Nebuvo perkama ir nenugriebto pieno miltų, nes jų tonos kaina nenukrito žemiau nei 5862 litai.
Neperkama ir grūdų, nes bazinė EK nustatyta kaina sukasi apie 350 litų už toną, o rinkoje jie yra dvigubai brangesni.
„Sandėlius privalome turėti, nes reikia pasiruošti. Tačiau be EK komandos nieko negalime pirkti”, – sakė D.Ruščiauskienė.
