Sausio 1-ąją prasidės „socialinė katastrofa”. Taip būsimus suvaržymus vertina smulkiųjų kreditų davėjai.
Mat skola galės siekti tiktai iki 40 procentų visų pajamų. Ar tai reiškia, kad studentams užsiriš telefono žinutėmis gaunamų paskolų maišas?
Liko sulaukti Kalėdų
Devyniolikmečiam Linui K. (vardas pakeistas. – Red.) lapkritį jau per šalta stotelėse laukti autobuso, kuriuo jis važiuoja į paskaitas Vilniaus kolegijoje.
Todėl vaikinas akimirksniu nusprendė žiemai įsigyti automobilį. Kitą dieną skelbimų svetainėse jis jau ieškojo vadinamosios „kregždės” – seno BMW 3.
Jo kišenėse ne vėjai švilpavo, o gulėjo banko kortelė. Tiesa, apytuštė. Ką daryti?
Viskas paprasta: keletas nesudėtingų veiksmų ir į jaunuolio sąskaitą „Smscredit.lt” pervedė 2 tūkstančius litų.
Kaip jis grąžins skolą? Artėja šventės, per kurias Kalėdų Senelis Linui kasmet atneša panašią sumą dovanų. Tada jis ir rengiasi atsiskaityti su kreditoriais.
Iššvaisto per vakarėlius
Studentas nė nemano, kad elgiasi neprotingai. Tačiau kvailiais vadina savo draugus, kurių dauguma irgi turi paėmę greituosius kreditus – didesnes ar mažesnes sumas.
Kodėl jie skolinasi? „Na, jie irgi mano, kad kažkaip užsidirbs ir grąžins, – šypsosi vilnietis. – Paprastai taip manančių pirmosios skolos būna nedidelės – iki dviejų šimtų litų. Dažnai šie pinigai būna skirti gerai pasilinksminti savaitgalį.”
Tėvai apie savo atžalų skolas paprastai sužino paskutiniai. Tuomet tai jau tampa didžiule jų problema, nes tenka grąžinti vaikų skolas su milžiniškomis palūkanomis ir delspinigiais.
Jaunuoliai klimpsta į liūną
Iki šiol manyta, kad greitosios paskolos – ir išsigelbėjimas, ir pražūtis daugiausia vyresniems, nesuduriantiems galo su galu žmonėms. Tokie klientai skolinasi pritrūkę pinigų maistui ar komunalinėms paslaugoms apmokėti.
Tačiau pastaruoju metu taip skolinasi vis jaunesni žmonės. Dabar jaunuoliai iki 25 metų – dažniausi greitųjų kredito bendrovių klientai. Jie sudaro trečdalį visų besinaudojančių tokiomis paskolomis.
Kita vertus, jie daugiausia ir klimpsta į skolas, nes 39 proc. visų pradelstų sutarčių priklauso žmonėms iki 25 metų. Tai praėjusią savaitę paskelbė rinką prižiūrintis Lietuvos bankas – jis itin išskyrė jaunus žmones.
Be to, jaunuoliai dažniausiai linkę skolintis pakartotinai, o tai daro daugiausia telefonu ar internetu. 95 proc. visų sutarčių sudaroma ryšio priemonėmis.
Juk norint gauti paskolą šiais laikais neretai nereikia net nuolatinių pajamų. Pakanka būti aštuoniolikos metų ir turėti sąskaitą banke.
Negrąžinti milijonai
„Besiskolinantys studentai nėra didžiausia bėda. Kol juos išlaiko tėvai, dėl kreditų grąžinimo jie neturi bėdų”, – padėties pernelyg nelinkęs sureikšminti Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutautas Valickas.
Gal iš tiesų nieko bloga, jei studentas, neturintis už ką pavalgyti svetimame mieste, telefonu pasiima kreditą? Juk blogiausiu atveju vis tiek tėvai kada nors padengs skolą.
Pasak L. Valicko, mąstantys jaunuoliai niekada neprasiskolins. Tačiau jeigu jie neatsakingai skolinasi, už tai tikrai mokės tėvai.
O šiems reikės plačiai atverti pinigines. Kreditų biuro „Creditinfo” duomenimis, 18–24 metų Lietuvos gyventojų pradelstas mokėjimas greitųjų kreditų bendrovėms sudaro daugiau nei 22 milijonus litų. Tai – apie 20 proc. šioms bendrovėms tenkančio skolų portfelio.
Ligoninėje pilna skolininkų
Greitieji kreditai skrieja ir į jaunų ligoninių pacientų sąskaitas. Vilniuje įsikūrusios „Ąžuolyno” klinikos psichiatras Darius Diržys teigia, kad net 70 procentų jų klinikos pacientų yra prasiskolinę asmenys. Kone visi jie skolingi greitųjų kreditų bendrovėms.
„Paprastai tai jauni žmonės, maždaug nuo aštuoniolikos iki trisdešimties metų. Jų filosofija paprasta: turėti viską čia ir dabar, apie padarinius jie tikrai negalvoja.
O kai jaunas žmogus yra dar ir priklausomas nuo narkotikų ar alkoholio, noras skolintis tik paaštrėja”, – sakė gydytojas.
Jis neabejoja, kad Lietuvoje būtina griežtinti skolinimosi sąlygas. Neseniai grįžęs iš seminaro Šveicarijoje D. Diržys paminėjo šios šalies pavyzdį: norinčiojo pasiskolinti nedidelę sumą duomenys ten tikrinami ypač atsakingai.
„Mūsų krašte, pasirodo, įmanoma skolintis net su suklastotais duomenimis. Turėjau pacientę, kuri nė neatsiminė, kiek ir kur su svetimomis pavardėmis pasiskolino”, – stebėjosi priklausomybės ligų specialistas.
Jis paminėjo ir didžiausią priklausomybės ligų reabilitacijos centrą Lietuvoje.
Ten įsikūręs jaunimas, anot D. Diržio, dažniausiai ieškomas antstolių dėl tų pačių skolų kredito bendrovėms.
Antstoliams tenka palaukti
Nieko keista, kad antstoliams tenka dažnai ieškoti jaunų žmonių. Paskola paimta, bet negrąžinta. Skolininkas žinomas, bet tradiciškai neturi jokio turto.
„Išieškoti iš tokių jaunuolių pinigus trunka ilgiau nei iš kitų. Jei turto nėra, laukiame, kol atsiras”, – pasakojo Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Tiesa, tėvai tiktai savanoriškai gali padengti savo įpėdinių skolas. Prievarta jų iš gimdytojų nebeišieškosi.
„Tačiau nedirbantis jaunimas gauna pašalpas, stipendijas. Iš jų ir išieškome, nes tam senaties nėra”, – aiškino D. Satkauskienė. Tačiau kiek iš jaunuolių bandoma išieškoti paskolų, pasak jos, niekas neskaičiuoja.
Parengė naujas taisykles
Lietuvos banko nuomone, jaunų žmonių skolos virsta rimta problema. Tad rimtai užsimota prieš greitųjų kreditų bendroves.
Nuo kitų metų jaunuoliai jau negalės taip lengvai pasiskolinti. Pagal naujas taisykles, palūkanos ir paskola negalės viršyti 40 procentų tvarių skolininko pajamų.
Tad nesunku apskaičiuoti, kiek studentas galės pasiskolinti, jei gauna vos 150 litų stipendiją.
Pasak Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus Viliaus Šapokos, pajamas reikėtų suprasti plačiąja prasme. Taigi stipendija jau yra pajamos.
Tačiau V. Šapoka žada, kad studentams ir nedirbantiems žmonėms galimybės gauti tokį kreditą bus labai ribotos.
Grasina net katastrofa
Tokie būsimi pokyčiai piktina greitųjų kreditų bendroves. „Tegul visam jaunimui uždraudžia skolintis. Tada bus viskas aišku”, – rėžė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas L. Valickas.
Jo manymu, dėl vienetų, kurie nesugeba grąžinti skolų, bus panaikinta galimybė skolinti daugeliui žmonių. L. Valickas tai vadina netgi socialine katastrofa.
Į pastabą, jog jaunimas skolinasi, kad padengtų senas skolas, jis atsakė: „Argi mums reikia atsakyti už auklėjimo spragas?”
Kreditų davėjai sielvartauja, kad dėl naujų taisyklių ypač kentės provincijos gyventojai.
Asociacijos valdybos pirmininkas L. Valickas pateikė pavyzdį: minimalų atlygį – 850 litų per mėnesį gaunantis žmogus, gyvenantis prasigėrusiame kaime, negalės pasiskolinti net automobilio remontui.
Tačiau Lietuvos bankas nepermaldaujamas – greitųjų kreditų bendrovės turės keistis duomenimis, kad tas pats skolininkas neprisiimtų paskolų visur, kur tik įmanoma.
Pusė milijono – sukčiams
Skolininkais tampama ir nesikreipus dėl paskolos. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį užregistruota daugiau nei 3,5 tūkst. sukčiavimo atvejų, palyginti su kone 2,6 tūkst. antrąjį ketvirtį.
Beveik pusė šių nusikalstamų veikų – sukčiavimas apgaudinėjant telefonu.
Vien per šiuos metus pasinaudoję kitų žmonių asmens dokumentais arba asmeniniais duomenimis sukčiai ne savo vardu gavo kelis šimtus kreditų – taip pasiskolino daugiau nei pusę milijono litų.
Sukčių aukoms kartais tenka gaišti laiką net teisme įrodinėjant, kad kredito jie neėmė. Apgautos lieka abi šalys – ir niekuo dėtas asmuo, ir paslaugą suteikęs verslininkas.
Galima atsisakyti savo noru
Jau sukurtas Nepageidaujančių greitojo kredito asmenų registras, kuriame gyventojai gali apsisaugoti patys ar apsaugoti artimus žmones nuo neatsakingo greitųjų kreditų ėmimo.
Paslauga „Nepageidauju greitojo kredito” aktyvuojama internetu per asmeninės kredito istorijos sistemą „Manocreditinfo.lt”.
Įtraukdamas save į registrą gyventojas patvirtina, kad kol nebus panaikintas šis įrašas, jis nepageidauja sudaryti greitosios paskolos sutarties.
Gyventojo pareikštą valią prieš suteikdamos kreditą galės tikrinti finansų įstaigos. Naudojimasis šiuo registru joms, kaip ir gyventojams, nemokamas, būtinas tik teisinis pagrindas tai atlikti.
„Kurdami registrą siekėme išspręsti dvi bėdas: gyventojų bridimo į skolas neatsakingai skolinantis ir kreditinio sukčiavimo. Visa tai itin aktualu.
Tai rodo kasdieniai gyventojų klausimai, kaip apsisaugoti, kad nebūtų imami greitieji kreditai, taip pat sukčiavimo statistika”, – sakė kreditų biuro „Creditinfo” generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
Pasak jo, ir giminaičiai gali padėti artimiems asmenims nesiskolinti neatsakingai. Aišku, asmuo turi registruotis pats, tačiau manipuliuoti giminaičių patiklumu parodant, kad užsiregistravai, o kitą dieną jau vėl skolintis, nepavyks.
Įrašas, kad asmuo netrukus po įsiregistravimo paliko registrą, kreditų bendrovėms bus matomas dar 90 dienų.
Viena jau anksčiau sukurtų priemonių leido neatsakingą giminaitį įtraukti į skolininkų registrą, tačiau pirma reikėdavo apmokėti jo skolas, o paslauga būdavo užsakoma tik atvykus į įmonės būstinę.
Paslaugą „Nekredituoti” gyventojai gali užsisakyti „Manocreditinfo.lt” svetainės skiltyje „Naujas užsakymas”, pirma identifikavę tapatybę elektroniniu parašu el. bankininkystės sistemoje.
Prie nepageidaujančių greitojo kredito registro jau prisijungė dvi dešimtys bendrovių.
Tos pačios bėdos – ir užsienyje
Greitųjų kreditų bendrovėms apynasrius mauna ir kitos Europos Sąjungos valstybės. Pavyzdžiui, Suomijos teisingumo ministerija siekia įvesti palūkanų ribas, kurios neturėtų viršyti 35–50 proc., nelygu kredito dydis.
Beje, ministerija svarstė ir siūlymus visiškai uždrausti greituosius kreditus, tačiau atmetė šį variantą.
Suomijoje vidutinė greitojo kredito suma praėjusių metų pabaigoje siekė 250 eurų, o vidutinės metinės palūkanos sudarė 900 proc.
Lietuvoje vidutinė metinė kredito kaina sudaro 216 proc., o suma – per 600 litų.
Švedijos parlamento nariai taip pat siūlo uždrausti arba smarkiai suvaržyti greitųjų kreditų veiklą šalyje. Šioje šalyje palūkanos gavus kreditą telefonu siekia 700–800 procentų.
Tiesa, jauni švedai vis mažiau skolinasi tokiu būdu. Tai pastebėta dar 2010 metais priėmus gerokai griežtesnius apribojimus greitųjų kreditų bendrovėms.
Vien tik dėl to 2011 metais jaunųjų skolininkų Švedijoje sumažėjo apie 40 proc.
