Nepatenkinti, liūdni, išsigandę. Praėjusią savaitę taip nusiteikę ispanai vėl buvo išėję į gatves. „Gelbėkite žmones, o ne bankus”, – prašė jie. Tik ar nuo to kas nors pasikeis?
Ispanijos piliečiai ir toliau moka milžiniškas sąskaitas už subliūškusį nekilnojamojo turto burbulą.
Šalies bedarbių armija gausėja kas dieną ir jau artėja prie 6 milijonų ribos.
Kas mėnesį už nesumokėtas paskolas iš namų išvejami tūkstančiai žmonių, o jų būstus konfiskuoja bankai.
Tuo metu Ispanijos vyriausybė ir toliau veržia visuomenei diržą gelbėdama biudžetą, užtat smarkiai karpydama išlaidas švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai.
Dideli užmojai subliūško
Europos profesinės sąjungos praėjusią savaitę buvo užsimojusios po visą žemyną pasiųsti visuotinių streikų bacilą.
Tačiau užmojis nepavyko: graikai ir italai paprotestavo vos po pusvalandį, ilgiau užtruko tik portugalai ir ispanai.
Bet ir šioje šalyje visuotiniu streiku nelabai kvepėjo. Mat nedirbo tik dalis pramonės įmonių, užtat atviras duris laikė prekybininkai. Iš medikų vos kas dešimtas skubėjo protestuoti.
Nors Barselonoje nelijo, vienas pagyvenęs vyriškis gatvėje vaikščiojo su išskleistu skėčiu.
Paklaustas, kodėl taip daro, jis atsakinėjo: „Vyriausybė mums nuolat šlapinasi ant galvų, tai bandau apsisaugoti.”
Jaunimas bėga iš šalies
„Baigę universitetą Ispanijoje, turime tris išeitis – iškeliauti oru, žeme ir vandeniu.” Taip juokauja dabartiniai ispanų studentai.
Tačiau toks juokas – pro ašaras. Mat ne tik studijuojantis, bet ir diplomą gavęs jaunimas neturi beveik jokių galimybių įsidarbinti.
Jaunų žmonių nedarbo lygis šioje šalyje siekia net 50 procentų. Labai daug jaunų Ispanijos profesionalų ieško darbo kitose Europos Sąjungos ar net Lotynų Amerikos valstybėse.
Žudosi bankų klientai
Jokios jaunimo gelbėjimo operacijos Madridas nerengia.
Užtat anksčiau paskolas dosniai daliję bankai visomis išgalėmis tempiami už ausų iš nuostolių pelkės.
Maža to: tam padeda ir Briuselis, dar liepos mėnesį Ispanijos bankams gelbėti nepagailėjęs 100 milijardų eurų paskolos.
Užtat protestuotojai ragina bankų klientus: „Nelik namuose, nes ir juos atims.” Ispanijoje šiuo metu virte verda ginčai dėl galiojančio bankų paskolų būstams įstatymo.
Jis išleistas dar 1909 metais. Viename įstatymo skirsnių skelbiama: jei bankui už būstą įsiskolinęs asmuo nebesugeba mokėti paskolos, būstas atitenka bankui, o žmogus išvaromas į gatvę su skola ligi gyvos galvos.
Praėjusį penktadienį Baskijoje viena moteris nusižudė kaip tik tą akimirką, kai atimti buto atvykę antstoliai beldėsi į jos duris.
Savižudybė sukėlė ant kojų ir Ispanijos vyriausybę, todėl dabar svarstoma, kaip pakeisti šį įstatymą.
Kol kas nuspręsta, kad šeimos su vaikais, seneliais, ligotais žmonėmis ir tie, kurių pajamos neviršija 19 tūkst. eurų per metus, iš namų nebus varomi.
Tikslas – referendumas
Bene pagrindinis vis dažniau protestuojančių ispanų tikslas – surengti referendumą dėl išlaidų apkarpymų, kuriuos diktuoja Berlynas.
Tą patį pernai siūlė ir tuometis graikų premjeras Iorgos Papandreu. Tada ši iniciatyva Briuselio buvo smarkiai sukritikuota.
Vargu ar Ispanijoje gali būti kitaip. Pavyzdžiui, šios šalies ekonomikos ministras Luisas de Guindosas arogantiškai pareiškė, kad vienintelis teisingas kelias krizei sustabdyti yra tas, kurį brėžia Ispanijos vyriausybė.
Bėda, kad žmonės tuo jau seniai nebetiki.
