Ypač kalbant apie biologiškai skaidžias atliekas. Ar žinote, kodėl jas būtina išskirti iš bendro atliekų srauto?
Prieš atsakant į šį klausimą, pirmiausia vertėtų pasiaiškinti, kokias atliekas galima vadinti biologiškai skaidžiomis. Tai maisto ruošimo (vaisių, daržovių, mėsos, žuvies ir pan. likučiai) bei žaliosios (nupjauta žolė, lapai, medžių šakos ir pan.) atliekos. Taip pat joms priskiriamas popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, kurios lieka pramoninėje gamyboje, dumblas.
Neturi patekti į sąvartynus
Sąvartynuose biologiškai skaidžios atliekos yra. Jei irimo procese nedalyvauja deguonis, išsiskiria metano, kitokių dujų bei lakiųjų organinių junginių, kurie turi įtakos klimato atšilimui. Tinkamai tvarkant biologiškai skaidžias atliekas, galima ne tik sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai, bet ir turėti naudos – gauti biodujų ar komposto. Deginant biodujas, galima gaminti energiją, tuo tarpu kompostas – puiki žemės trąša.
Kaip teigia, Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis, remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane yra įvardinti tikslūs skaičiai, koks maksimalus susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis gali būti pašalintas sąvartyne. Nuo 2013 m. jų į sąvartynus turėtų patekti ne daugiau kaip 50 procentų nuo 2000 m. pašalinto tokių atliekų kiekio, t.y., ne daugiau kaip 362 600 tonų.
Kaip sekasi siekti tikslo?
I. Kiškio teigimu, nuo 2000 m. uždaryti visi aplinkosauginių reikalavimų neatitikę sąvartynai, pastatyta 11 naujų. Taip pat yra remiamas didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas.
„Į pirmąsias aikšteles nemokamai galima atvežti senus baldus, kitus nebenaudojamus stambius namų apyvokos daiktus ir atliekas, į antrąsias – visas žaliąsias sodo bei daržo atliekas. Savivaldybių duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 62 stambiagabaritės ir 21 kompostavimo aikštelė. Tiek vienų, tiek antrų aikštelių vis dar yra nepakankamai, reikėtų daugiau“, – pasakoja pašnekovas.
Virtuvės atliekų klausimą lengviau sprendžia pramonės (konservų, cukraus, alkoholio ir pan.) bei kavinių ir restoranų sektorius – jie skystas ir kietas maisto atliekas privalo apdoroti patys ar pristatyti tiems, kurie tuo užsiima.
Individualių namų gyventojams Lietuvoje veikiantys regioniniai atliekų tvarkymo centrai (iš viso tokių centrų yra 10) nemokamai dalija specialius konteinerius – dėžes biologiškai skaidžioms atliekoms kompostuoti.
Mechaninis biologinis atliekų apdorojimas
Tokį būdą pasirinko Lietuva. Į šią sistemą patenka po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos, aukštosios technologijos jas išrūšiuoja. Ką galima perdirbti – atiduodama perdirbti, tuo tarpu perdirbimui netinkamos, bet gerai degančios atliekos gali būti panaudotos energijos gamybai. Biologiškai skaidžios atliekos yra anaerobiškai supūdomos arba kompostuojamos.
Pirmuoju atveju susidaro minėtos metano dujos, kurias galima panaudoti energijos gamybai, antruoju – kompostas.
Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo sistemas Lietuvoje turėtų statytis 9 Regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Tačiau projektų įgyvendinimas ne visuose regionuose yra toks sklandus, kokio norėtųsi, kokio tikėtasi. Kai kurie centrai rizikuoja netekti finansavimo, jei artimiausiu metu neišspręs problemų su viešaisiais pirkimais.
Projektams įgyvendinti numatyta 450 milijonų litų. Lėšos skirtos iš Sanglaudos fondo. Projektai vykdomi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
