Palangos sveikatos mokyklos vadovas, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas D. Kepenis jau daugiau nei du dešimtmečius kitus moko sveikatingumo paslapčių. Jas įvaldęs sveikuolis sakosi neprisimenąs, kada pastarąjį kartą buvo rimčiau susirgęs. „Yra gerklė superštėjusi ar trumpam sloga atsiradusi, bet seniai nesu sirgęs“, - sako pašnekovas. Netrukus į jo vadovaujamą mokyklą atvyks 468-oji sveikuolių laida - D. Kepenis prie šaltos jūros nusivedė ir jos gydomosiomis galiomis jau įtikino apie 30 tūkst. žmonių.
- Šiuolaikinė medicina sparčiai šuoliuoja pirmyn, tačiau visi medikai išvien kartoja, kad raktas į ilgaamžiškumą - sveika gyvensena. Ką jus vadinate sveiku gyvenimo būdu?
- Sveikos gyvensenos sąvoką sunku apibūdinti keliais žodžiais. Tai - ir sveika mityba, ir fizinis aktyvumas, ir harmonija su pačiu savimi. Sveikos gyvensenos formulė labai paprasta - ją galima išreikšti skaičiais. Tai trijų trejetų sistema. Pirma, žmogus turi sielą, kūną ir dvasią. Antra, jį turėtų lydėti sotumas, švara ir tvirtybė. O tikėjimas, darbas ir kantrybė padės pasiekti tikslų. Atkaklus ir darbštus žmogus gali užgrūdinti savo kūną teigiamomis mintimis.
- Kuo žmogui yra naudinga jūra?
- Tikriausiai ne naujiena, kad daugelis poetų, menininkų, muzikų įkvėpimo sėmėsi prie jūros. Jūra gali išjudinti mūsų emocines, fizines, kūrybines galias.
Jūra turi stebuklingą poveikį žmogaus gyvenimo ritmui, harmonijos paieškoms, jo resursų mobilizavimui. Jos energetika padeda žmogui atgauti jėgas, atsipalaiduoti, nusiraminti, pašalinti nuovargį, gydo depresiją. Būdamas prie jūros žmogus gauna stiprų impulsą. Ir visai nesvarbu - šviečia saulė ar artinasi audra. Kasdien prie jos būnantys žmonės tai puikia supranta ir naudojasi jūros teikiama nauda - kvėpuoja, maudosi, vaikšto.
- Dažnai akcentuojate grūdinimosi naudą. Kuo jus patraukė šis, juokais kalbant, kone ekstremalus pomėgis?
- Kartą pasinėręs į šaltą jūrą suvokiau didingas jūros galias ir jos jaukumą. Pirmas kartas visuomet būna baisus, atrodo, kad įlipti į tą šaltą vandenį yra neįmanomą. Bet panėręs į jūrą gauni stiprų impulsą ir supranti, kad tam pasiryši dar ne kartą. Nežinau panašaus į šį jausmą.
Grūdinimusi užsikrėčiau dar Sovietų Sąjungos metais. Klausimų buvo daug - ar prieš neriant reikia sušilti, ar būtina prieš tai kaitintis pirtyje, kiek laiko reikia būti jūroje. Kalbėjomės ir ieškojome atsakymų. Pažinodamas ir matydamas į ledinę jūrą brendančius žmones susigundžiau išbandyti jų nuolat akcentuojamą grūdinimosi poveikį. Netrukus grūdinimosi nauda buvo patvirtinta ir moksliškai.
Pirmą kartą į šaltą vandenį panirau 1987 metų žiemą. Nuo to laiko grūdinimąsi šaltoje jūroje praktikuoju nuolat. Be to, jo mokau ir kitus. Šiuo metu Lietuvoje gali suskaičiuoti apie 30 tūkstančių sveikuolių, kurie šį malonumą yra patyrę savo kailiu.
- Taigi, prie šalto vandens įmanoma priprasti?
- Prisimenu pernai žiemą nutikusią situaciją. Vasarį į Palangą atvažiavo nauja - 465-oji sveikatos mokyklos grupė. Lauke tą savaitę buvo apie 10 laipsnių šalčio. Tiesa, būtina žinoti, kad jūros temperatūra, nepaisant šalčio, visuomet yra apie nulį. Rytą, kai sveikuoliai turėjo nerti į bangas, pašalo iki 25 laipsnių žemiau nulio.
Aišku, jie to nežinojo. Aš grupei ramiai pasakiau, kad šiandien yra pernelyg šalta, taip šalta nebuvo per visą mano grūdinimosi patirtį, todėl grįšime atgal į mokyklą ir į jūrą nersime, kai šiek tiek atšils. Tai išgirdę mokiniai pradėjo klausinėti: „Kodėl? Kuo mes silpnesni už kitus?“ Tą dieną į jūrą nėrė visi.
Net man tai buvo puiki pamoka. Jūra žmogui nelinki nieko blogo - ji bus maloni tuomet, kai žmogus į ją žengs be baimės.
- Ar norint tapti ruoniu būtinas specialus pasiruošimas?
- Ne tiek fizinis, kiek psichologinis. Žmogus dažnai save piešia kaip silpną, bejėgę būtybę. Lipdami į jūrą žmonės tirta ne iš šalčio, o iš baimės.
Bet juk į jūrą neriama ne iškart. Prie ledinio vandens pratinamasi maudantis po šalto vandens srove, mankštinantis, sveikai maitinantis. Pamažu įveikiamas stresas temperatūrų svyravimui, prisijaukinamas šaltas vanduo.
Pirmasis panerimas nėra lengvas procesas, daugelis stresuoja ir baiminasi. Kita vertus, tas stresas, kurį žmogus patiria lįsdamas į vandenį, ir palaimą, kurią pajunta iš jo išlipęs, puikiai gydo bet kokią depresiją. Nuolat kartoju, kad geriausi vaistai nuo ilgalaikio streso - trumpalaikis stresas. Be to, daugelis tai išbandę patvirtintų, kad grūdinimasis šaltame vandenyje anaiptol nėra baisus.
Kalbant skaičiais, Palangos sveikatos mokyklos programa iš viso užtrunka 50 valandų, žmogus neria 9 rytus iš eilės, vandenyje jis išbūna 15–20 sekundžių.
- Specialistai tvirtina, kad grūdinantis galima užkirsti kelią peršalimo ligoms. Ar prisimenate, kada pastarąjį kartą esate su jomis susidūręs?
- Tiesą sakant, neprisimenu. Yra gerklė superštėjusi ar trumpam sloga atsiradusi, bet seniai nesu sirgęs. Tik pajutęs pirmuosius organizmo būsenos pokyčius, iškart neriu į šaltą vandenį. Psichologinis nusiteikimas greitai mobilizuoja jėgas ir veja šalin abejotiną būseną.
Jei norite žiemą išvengti ligų, grūdintis pradėkite nuo šalto rytinio dušo. Maudydamiesi pamažu vėsinkite vandenį. Šaltas dušas - pirmas žingsnis sveikatingumo link.
- Kone visą savo gyvenimą praleidote prie jūros: pusę jo Klaipėdoje, kitą dalį - Palangoje. Ar įsivaizduojate save įspraustą į didmiesčio daugiabutį?
- Trumpai esu gyvenęs Kaune ir Vilniuje, tačiau tai tebuvo laikini epizodai. Kaune studijavau Lietuvos kūno kultūros akademijoje, o Vilniuje teko dirbti Valstybinio sporto komiteto kūno kultūros valdybos vadovu, tačiau pasirinkau ramesnį gyvenimą prie jūros. Gaila, kad daugelis prie jūros apsistojusių ar ten gyvenančių žmonių neįvertina jos privalumų. Kad ir palangiškiai - vieni jų net neprisimena, kada pastarąjį sykį yra buvę paplūdimyje. Aš ten lankausi kone kasdien, todėl vargu ar gyvenimas mieste man būtų mielas - esu pratęs prie kitokios kasdienybės.
Džiugu stebėti Palangą vasarą - gyvą, šiltą, kunkuliuojančią. Bet daugiau netenka tie, kurie jos nemato žiemą - ramią, neskubančią. Įprastą žiemos dieną 100 metrų spinduliu aplink save nesutiksi antro žmogaus, Basanavičiaus gatvėje eini nesistumdydamas.
Džiaugiuosi, kad žiemą į pajūrį atvažiuoja čia nekilnojamojo turto įsigiję žmonės. Tai - jų ryšys su pajūriu ir galimybe jūra mėgautis ne tik per vasaros atostogas. Manau, butas pajūryje yra gera investicija. Visų pirma - į savo sveikatą.
- Palangoje gyvenate jau beveik 30 metų. Kaip šis pajūrio kurortas pasikeitė per šį laikotarpį?
- Kartais norisi, kad būtų geriau. Kita vertus, visi pokyčiai tik naudą. Prisimenu, 1984 metais mane kalbino žurnalistė temai „Mano svajonių Palanga“. Manęs paklausė, kaip įsivaizduoju Palangą po 20 metų. Anuomet tikėjausi, kad po 20 metų Palangoje bus stadionas, žirgynas su hipodromu, baseinas. Beveik viskas išsipildė - mieste yra baseinas, dviračių takai, šiek tiek apleistas stadionas. Tik gaila, kad Palanga neišnaudoja viso savo potencialo taip, kaip tai daro, tarkim, Druskininkai. Subūrus stiprią gerų savo sričių specialistų komandą, Palangą galima paversti pasaulinės reikšmės kurortu.
Juk mūsų tautiečiai - Vydūnas, Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina - sveikatingumo idėją skleidė jau prieš šimtą metų. Turėtume jas perimti ir protingai naudoti valstybiniu lygmeniu. Šviesių idėjų nevertino nei prezidentas Antanas Smetona, nei kiti mūsų valstybės vadovai. Pradėti nuo savęs. Tikiu, kad po 30 metų situacija Lietuvoje bus pasikeitusi ir ateities kūrimą pradėsime nuo sveiko gyvenimo būdo idėjos skiepijimo.
- Ar jūsų šeimos nariai, stebėdami jus neriantį į šaltas bangas, irgi užsikrėtė sveikatingumo virusu?
- Negaliu pasakyti, kad šeima pralenktų mane toje srityje, kurioje esu profesionalas. Bet ji mąsto, gyvena ir elgiasi sveikiau nei daugelis kitų Lietuvos šeimų. Aišku, norėčiau, kad jie su manimi lenktyniautų, bandytų mane pranokti. Kol kas taip nėra, bet vis tiek džiaugiuosi jų noru gyventi sveikiau.
