Baltijos šalių ūkininkai tikėjo pažadu, kad jau kitais metais išmokos jiems pasieks ES vidurkį ir bus 249 eurus už hektarą, t.y. 859 Lt.
Pagal dabartinį 2014 – 2020 metų biudžeto pasiūlymą per ateinančius septynerius metus išmokos didės palaipsniui, kol galiausiai pasieks 614, 6 Lt už hektarą.
Neigiamą poveikį pajus vartotojai
„Situacija mūsų netenkina ir tikimės bent kiek pagerinti padėtį. Nesame kalti, kad 50 metų buvome Sovietų Sąjungoje, kad stojimo į ES metu mūsų žemės ūkis buvo nuosmukyje. Nesakome, kad mūsų ūkininkams reikia didžiausių išmokų, tenorime, kad jos siektų vidurkį ar būtų arti jo“, - sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrėjus Ančikas.
„Jeigu išmokos nebus suvienodintos, Baltijos regiono žemdirbiai negalės normaliomis kainomis parduoti savo produkcijos, turės kelti kainas. Tai pajus ir vartotojai“, - įsitikinęs Žemaitijos ūkininkas Marijus Kaktys.
Prezidentei - molinė karvutė
Su protestuotojais susitikti atėjusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei ūkininkai įteikė molinę gerumo karvutę, linkėdami, kad gėris persikeltų ir į derybas dėl būsimojo septynerių metų ES biudžeto.
Prezidentė įspėjo, kad dėl ES vidurkį siekiančių išmokų susitarti gali nepavykti, tačiau pažadėjo, kad situacija gerės.
Gali mažėti visiems, bet ne Baltijos šalims
Projektą, kad Baltijos šalių ūkininkams išmokos ir toliau didėtų tik palaipsniui, šią vasarą pateikė Europos Komisija.
„Sutinku, kad pateiktas pasiūlymas nėra toks, kokio norėtų tiek Komisija, tiek Baltijos šalių žemdirbiai. Tačiau turime būti realistais. Politiškai yra nerealu sumas dar labiau padidinti. Be to, Baltijos šalių ūkininkai kasmet gaus vis daugiau lėšų, o daugelio kitų šalių ūkininkams išmokos kasmet ims mažėti.
Tad akivaizdu, kad artėjame prie išmokų suvienodėjimo tik gal lėčiau nei norėtume“, - lrytas.lt teigė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro Daciano Cioloş atstovas spaudai Rogeris Waite`as.
Dėl konkrečių šalims teksiančių sumų bus deramasi Briuselyje prasidedančiame ES valstybių vadovų susitikime, tačiau argumentas, kad kitoms šalims parama žemės ūkiui mažės, nėra laužtas iš piršto.
Pagal ES Tarybos pirmininko pateiktą projektą tiesioginės išmokos didėtų tik trijų Baltijos šalių ūkininkams, Vengrijos žemdirbiams jos išliktų nepakitusios, o visų kitų šalių vokai mažėtų.
Lietuvai – trys svarbūs klausimai
Tačiau tiesioginės išmokos žemdirbiams nėra vienintelis klausimas, dėl kurio Lietuva derėsis neeiliniame ES šalių vadovų susitikime.
Prezidentė teigė, kad kovoti teks dėl kelių dalykų. „Norėtume gauti panašų kiekį struktūrinių fondų, gerokai daugiau tiesioginių išmokų žemės ūkiui ir dar Lietuvai labai svarbus yra Ignalinos uždarymo procesas.
Maksimalus tikslas būtų susiderėti dėl sumos, panašios į tą, kurią Lietuva gavo praėjusioje finansinėje perspektyvoje. Tuomet net jei Ignalinai būtų skirta mažiau lėšų, būtų galima paimti lėšų iš Sanglaudos fondo“, - teigė D. Grybauskaitė.
Ketvirtadienį po pietų susitikusi su Europos Komisijos ir Tarybos pirmininkais prezidentė sakė, kad derybų rezultatas dar ne toks, kokio tikimasi, bet optimizmo yra.
Tarybos vadovas Hermanas Van Rompuy pabrėžė, kad susitarti dėl septynerių metų ES biudžeto būtina jau šio viršūnių susitikimo metu. Tačiau šalių pozicijos yra labai skirtingos, tad vienos grasina vetuosiančios derybas, o kitos mano, kad viršūnių susitarimas gali tęstis keletą dienų.
