Rytas už vakarą protingesnis. Taip nusprendė ES šalių lyderiai, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį kiek po vidurnakčio išsivažinėję po viešbučius. Tiesa, rankose turėdami naujausią ES Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy 2014 – 2020 metų biudžeto pasiūlymą. Analizuoti naujus skaičius lyderiai galės iki penktadienio vidurdienio, kai vėl susitiks derybų.
Netrukus šis dokumentas pasklido ir tarp Taryboje dirbančių žurnalistų. Pagal jame pateiktus duomenis, Ignalinos Atominei elektrinei uždaryti 2014 - 2020 metais siūloma skirti 400 milijonų eurų. Preliminariame projekte ši eilutė Lietuvai tapo palankesne, nes iki tol pasirodžiusiuose projektuose buvo siūloma iki 2017 metų išmokėti vos 210 milijonų eurų.
Nutekintame projekte numatytas ir šioks toks tiesioginių išmokų didėjimas Lietuvos žemdirbiams. Siūloma, kad mažesnes nei 90 proc. ES vidurkio tiesiogines išmokas gaunančioms šalims skirtumas iki vidurkio trečdaliu mažėtų per ateinančius šešerius metus.
Tačiau nurodyta, kad visos šios mažesnes išmokas gaunančios šalys 2020 metais turėtų pasiekti 196 eurų už hektarą lygį. Jei šis skaičius pasitvirtintų, tai būtų nebloga naujiena Lietuvos žemdirbiams, kurie dabar gauna vos 143 eurus už hektarą. Pagal ankstesnius pasiūlymus iki 2020 metų Lietuvos žemdirbių išmokų lygis būtų pasiekęs 178 eurus už hektarą.
Sanglaudos fondui naujausiame pasiūlyme taip pat siūloma maždaug 11 milijardų eurų daugiau nei pirmajame Tarybos projekte.
Dokumente numatyta, kad šalims narėms iš Sanglaudos fondo skirti pinigai neturėtų viršyti 2,35 proc. jų Bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia taisyklė skaudžiai paveiktų visas Baltijos šalis ir Vengriją, kurių BVP per krizę labai smuko. Tad siūloma išimtis, kad šalims, kurių BVP vidurkis per 2008 – 2010 laikotarpį buvo mažesnis nei -1 proc., paramos lubos būtų padidinamos iki 2,59 proc.
Šalims narėms siūloma, kad bendras 2014 – 2020 metų ES biudžetas būtų 972 mlrd. eurų.
Neaišku, ar tokie skaičiai tiks visoms šalims narėms. Savo pozicijas jos išreikš susirinkusios penktadienį per pietus. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė neišanalizavusi naujausių pasiūlymų nuo komentarų susilaikė.
Penktadienio naktį spaudos konferenciją surengęs Prancūzijos vadovas Francois Hollande`as patvirtino, kad naujausiame projekte pakoreguotos tiek Žemės ūkio, tiek Sanglaudos sritys. Prancūzijos vadovas pabrėžė, kad nepaisant to, jog Žemės ūkiui skirtus pinigus siūloma kiek padidinti, Prancūzijos šie skaičiai netenkina.
„Laukia sunkios derybos, nes kompromisą būtina surasti. Tikiuosi, susitarsime penktadienį arba šeštadienį, bet tam reikia visų šalių geranoriškumo“, - teigė F. Hollande`as.
Manoma, kad Ignalinos AE uždarymo parama siektų 460 mln. eurų
Lietuva iki 2020 metų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui realiomis kainomis gautų 460 milijonų eurų, o struktūrinė parama Baltijos šalims būtų mažiau ribojama dėl didžiulio ekonomikos nuosmukio 2009 metais, praneša naujienų agentūra BNS.
Penktadienio naktį pateiktame ES biudžeto projekte elektrinės uždarymui numatoma 400 mln. eurų nuo 2014 iki 2020 metų, tačiau, anot Lietuvos pareigūnų, ši suma paskaičiuota 2011 metų kainomis.
„Iš tikrųjų ši suma būtų 460 mln. eurų, nes deramės 2011 metų fiksuotomis kainomis, kurios iš esmės netikros“, - paaiškino aukšto rango pareigūnas.
Anot diplomatinių šaltinių, projekte taip pat liko nuostatos, kurios leistų Baltijos šalims pritaikyti išimtį, ribojant skiriamą struktūrinės paramos dalį, siejant ją su bendruoju vidaus produktu.
Pareigūnų teigimu, pažangos pasiekta ir derybose dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams - pagal dabartinį projektą „pasistūmėta arti 75 proc. į laikotarpio pabaigą“.
G. Nausėda: „Derybose dėl ES biudžeto viso šalys turės daryti nuolaidų, Lietuva turi argumentų“
Derybose dėl naujo Europos Sąjungos (ES) biudžeto abi pusės - tiek taupymo siekiančios didžiosios šalys, tiek pasivyti turtingas šalis siekiančios Vidurio ir Rytų Europos valstybės - turės daryti nuolaidų, mano SEB banko prezidento patarėjas.
Anot Gitano Nausėdos, Lietuva turi argumentų, kodėl jai būtina didesnė parama, tačiau klausimas, kiek daug pavyks ne tokioms turtingoms Europos šalims paslinkti derybas į sau palankią pusę.
„Manyčiau, kad kaip ir bet kokiose derybose, abi pusės turbūt bus priverstos daryti nuolaidų, ir aš tai (pasirodžiusią informaciją apie penktadienio naktį pateiktą ES biudžeto projektą - Red.) laikyčiau tam tikro kompromiso paieškomis“, - BNS sakė G. Nausėda.
Pasak jo, visada sunku prognozuoti derybų rezultatą, kai susiduria dvi skirtingus interesus turinčios šalių grupės.
„Dabar Europos Sąjungoje tos jėgos pasiskirsčiusios taip, kad yra grupė šalių, kurios norėtų - atsižvelgiant į ekonomines realijas mažinti patį biudžetą ir atitinkamai jo išlaidas ir imtis taupymo, ir kita grupė šalių, aišku, kuriai daugiausia atstovauja Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kurios sako, kad konvergencijos procesui šito dalyko negalima, kad tai pristabdys jų augimą, jų galimybes pasivyti Europos Sąjungos vidurkį žvelgiamoje perspektyvoje“, - kalbėjo ekonomistas.
G. Nausėda pridūrė, kad viskas kol kas „šakėmis ant vandens rašyta“, nes nėra patikimos informacijos.
