Šiuo metu Vilniuje yra apie 460 tūkst. kvadratinių metrų biurų patalpų. Nei vienas verslo centras nesiekia aukščiausios, „A“ energinio naudingumo klasės. Efektyviausiai energiją vartojantys centrai Vilniuje kol kas turi „B“ klasės sertifikatus.
Komercinių pastatų rinkos analitiko, projekto „Ateities miestai“ eksperto Aurimo Maldūno teigimu, dauguma projektus vykdančių bendrovių konkuruoja ne tiek pastatų ekologiškumu, kiek kaina: „Nuomininkai kreipia dėmesį į mokėjimus, tačiau kol kas mažiau domisi pastato energiniu naudingumu, įvairių sertifikatų turėjimu.
Jei nuomojamų patalpų kaina yra ta pati, tikėtina, kad nuomininkas pirmenybę teiktų žaliajam pastatui. Tačiau jei tokio pastato nuoma už kvadratinį metrą bent litu aukštesnė nei kitur – pasirinkimą nulemia kaina“, ─ sako ekspertas. Jam pritaria nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal valdymas“ ekspertas Arnoldas Antanavičius: „Nuomininkus domina galutinė nuomos kaina, centro vieta bei parkavimo vietų skaičius“. Vidutinė nuomos kaina už kvadratinį metrą verslo centruose Vilniuje svyruoja nuo 35 iki 50 litų.
Motyvuoja mažesnės energijos išlaidos
Kadangi nuomininkams svarbiausia kaina, tad ir žalieji sprendimai, kurie padeda sumažinti nuomos kaštus, yra patraukliausi. Pasak A. Maldūno, norint sudominti nuomininkus, būtina pabrėžti ekonominius žaliųjų pastatų privalumus: „Pritaikius naujausius tvarios statybos sprendimus mažiau išleidžiama pastato eksploatacijai. Motyvacija rinktis biurą, vartojantį mažiau energijos, išauga ne tiek dėl mažesnės aplinkos taršos, pastato išmetamo CO2, kiek dėl mažesnių sąskaitų už šildymą“.
Beje, kompanijos, radusios geriausiai jų poreikius atitinkantį biurą, vėliau noriai pabrėžia savo pasirinkimą dirbti tvaresniame, kokybiškesniame pastate. Tai tampa klientams patrauklia įvaizdžio dalimi, išreiškiančia ir įmonės požiūrį į verslą.
„Labai svarbu ir visų įmonės darbuotojų švietimas, kaip maksimaliai išnaudoti pastato, kuriame įdiegti žalieji sprendimai, privalumus. Jei pastatas turi dvigubo stiklo fasadą, modernią vėdinimo sistemą, o darbuotojai, užuot sumažinę šildymą, praveria langą, energijos išlaidos tikrai nesumažės“, ─ pastebi A. Maldūnas.
Nuomininkai domisi atvirais biurais bei oro kokybe
Lyginant prioritetus renkantis biurą praėjusio dešimtmečio viduryje ir dabar, matyti, kad praėjęs sunkmetis paliko pėdsakų: prestižą ir solidumą keičia galimybė mažinti kaštus ir racionalumas, patogumas darbuotojams bei klientams. Tai verčia pasitempti ir NT statytojus.
Ypač atidžios užsienio. Būtent jos, pasak „Inreal valdymas“ ekspertų, dažniau domisi ekologiškais sprendimais bei darbo vietos kokybe. Pavyzdžiui, vis daugiau nuomininkų domisi galimybe reguliuoti drėgmę pastato viduje. Kai kuriuos pokyčius galima sieti ir su darbo kultūra. Pavyzdžiui, tarptautinės kompanijos pageidauja didelių plotų viename aukšte, kuo daugiau atvirų erdvių, patalpų, kuriose galėtų sėdėti dešimtys darbuotojų. Tai užtikrina intensyvesnį darbuotojų tarpusavio bendravimą, be to, padeda optimaliai panaudoti biuro plotą bei sutaupyti nuomai bei biuro išlaikymui skirtų kaštų. Pasak ekspertų, gerai įrengti bendro poilsio kambariai su atsipalaidavimui skirtais žaidimų stalais ar erdviomis virtuvėmis tampa ne vien užsieniečių, bet ir lietuvių nuomininkų pageidavimu.
Tikrų pasyviųjų biurų Lietuvoje dar nėra
Investicijos į kokybiškesnius, energiją taupančius pastatus taip pat didesnės. Kiek išaugtų nuomos kaina, jei pastatas atitiktų pasyviajam namui keliamus kriterijus? Atsakydami į šį klausimą ekspertai nedrįso spekuliuoti.
„Sunku apibrėžti, kas iš tiesų yra „žaliasis pastatas“: ar vertinama ir statybos medžiagų kilmė, jų gamybos procesas, ar jau funkcionuojančio pastato vartojimas. Dažnai vertinimas yra nenuoseklus, pabrėžiant vienus kriterijus pamirštami kiti“, ─ teigė A. Maldūnas. Vis dėlto, galima spėti, kad biuro kaina pasyviajame, pastate, kuris visiškai nenaudotų išorinių energijos šaltinių, išaugtų bent dvigubai. Ar Lietuvoje yra verslo centrų, kuriuos pagal medžiagų kilmę ir kokybę, energijos sąnaudas ir kitus kriterijus priskirti žaliųjų kategorijai?
Bendrovės „Ober-Haus“ komercinio NT skyriaus vadovas Darius Tumas teigia, kad apie pastatų ekologiją ir tvarumą kalbėti dar anksti: „Šiandien Vilniuje turime vos vieną pastatą, kurį jo savininkai pristato kaip žaliąjį. 2009 metų pabaigoje baigtas statyti, jis yra pilnai išnuomotas, bet kiek iš jame esančių ir buvusių nuomininkų pasirinko šį pastatą būtent dėl žaliosios jo koncepcijos būtų sunku pasakyti“.
Vis dėlto D. Tumas prognozuoja, kad energetinių išteklių kainoms šuoliuojant į viršų, neabejotinai didelę įtaką potencialių nuomininkų apsisprendimui turės modernūs inžineriniai sprendiniai padedantys taupyti įmonių išlaidas. „Norint geresnės verslo pastatų kokybės ateityje, reikalingas aktyvesnis valstybės vaidmuo, tokios statybos tiek finansinis, tiek teisinis skatinimas. Reguliavimas, kad visi statomi pastatai turi atitikti aukštesnius kokybės ir energinio efektyvumo standartus“, - įsitikinęs A. Maldūnas. Antra vertus, visos papildomos taisyklės turėtų būti įvestos atsižvelgiant į nedidelę Lietuvos rinką, kurioje verslo patalpų paklausa yra santykinai nedidelė. Skatinamos tarpusavio konkurencijos, įmonės vis dažniau siekia rasti patrauklesnių, „žalesnių“ sprendimų. Tikėtina, kad ši tendencija ir ateityje stiprės.
