Lietuvą aplenkė kaimynės
Tyrimo autoriai prognozuoja, kad geriausiai gimti būtų ir Australijoje, kuri atsidūrė antroje sąrašo vietoje, taip pat visose trijose Skandinavijos šalyse: Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje, atitinkamai užėmusiose trečiąją, ketvirtąją ir penktąją vietas.
Manoma, kad tai šalys, kurios 2013 metais gimusiems kūdikiams suteiks geriausias sveiko, saugaus ir turtingo gyvenimo galimybes.
Mūsų šalį minėtame sąraše gerokai lenkia ne tik kaimyninės Latvija, Estija, Lenkija, bet net ir Europos Sąjungos galvos skausmu tapusios Graikija, Ispanija ar gerokai didesnę skolą už mus turinti Vengrija.
Įdomu tai, kad iškart po Lietuvos EIU sudarytame sąraše rikiuojasi Iranas. Dar keisčiau pasirodė, kad Ukrainą aplenkė tik Keniją ir Nigeriją.
Jus turbūt papiktins tokie rezultatai. Bet, tiesą sakant, tyrėjai ir nesitiki, kad jų išvados bus sutiktos entuziastingai ir be jokio skeptiškumo.
„Žinoma, bus priekabių. Kai kas tyrime atras daugiau skylių, nei dideliame šveicariško sūrio gabale“, - leidinyje „The Economist“ ironizavo „Economist Intelligence Unit“ šalių prognozės tarnybos direktorė Laza Kekic.
Dominuoja Europos šalys
Pristatydama sąrašą šalių, kuriose 2013 metais gimę vaikai turėtų jaustis laimingiausi, L.Kekic pastebėjo, kad dešimtuke dominuoja nedidelės ekonomikos. Pusė iš jų - Europos šalys, bet tik Olandija priklauso euro zonai.
Šiaurės šalys šviečia pirmosiose pozicijose, tuo tarpu krizės apmintos Pietų Europos šalys - Graikija, Portugalija ir Ispanija - atsilieka, nepaisant palankaus klimato teikiamo pranašumo.
Didžiausios Europos ekonomikos - Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija - sąraše taip pat užima ne itin aukštas pozicijas.
JAV, kur ateinančių metų kūdikiai paveldės po Antrojo pasaulinio karo (1946-1964 metais) gimusios vadinamosios kūdikių bumo kartos dideles skolas, atsidūrė tik 16 vietoje.
Nepaisant ekonomikos dinamiškumo, nė viena iš BRIC šalių (taip vadinamos Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija), kuriose gyvena per 40 procentų pasaulio gyventojų ir kurių BVP, prognozuojama, 2050 metais aplenks šešias šiuo metu didžiausias Europos Sąjungos nares - Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Ispaniją ir Lenkiją, įspūdingai įvertintos nebuvo.
Tarp 80 išvardintų šalių Nigerija užėmė paskutinę vietą.
Tyrė vienuolika rodiklių
Iš viso buvo vertinta 130 šalių, remiantis kompanijos „Gallup“ tyrimais. Tyrėjai šalis vertino pagal 11 skirtingų rodiklių, kurių kiekvienam skyrė balus nuo 1 iki 10. Šie rodikliai lemia apie 85 procentus pasitenkinimo gyvenimu balų šalių viduje.
Gyvenimo kokybės rodikliai buvo susieti su tokia subjektyvia pasitenkinimo gyvenimu apžvalga, kaip pačių šalies gyventojų įvertinimas, kiek laimingi jie jaučiasi.
Buvo atsižvelgta ir į objektyvius gyvenimo kokybės veiksnius: gyventojų turtinę padėtį, nusikalstamumo lygį šalyje, piliečių pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis bei šeimų tvirtumą.
Iš viso atsižvelgta į vienuolika svarbių bet skirtingų rodiklių. Kai kurie jų yra nekintantys, tokie, kaip geografija, kiti keičiasi labai lėtai ir per ilgą laiką, pavyzdžiui, demografija, daugybė visuomeninių ir kultūrinių ypatybių, o treti priklauso nuo politikos ir pasaulio ekonominės būklės.
„Mes naudojame EIU ekonomines prognozes 2030 metams, kada 2013 metais gimę vaikai žengs į pilnametystę“, - komentavo L.Kekiz.
Matavo materialinę gerovę
Vienas iš rodiklių buvo materialinė šalies gyventojų gerovė, matuota pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tenkančią vienam asmeniui.
Pernai didžiausia BVP dalis asmeniui teko Kataro gyventojams. Čia ji siekė 91,379 JAV dolerių. Antroje vietoje atsidūrė Liuksemburgas (89,562 JAV doleriai), po jų sekė Jungtiniai Arabų Emiratai (JAE), Norvegija, Singapūras, JAV, Šveicarija, Olandija, Airija ir Austrija.
Aštuonios iš dešimties išvardintų šalių patenka į pirmąjį šalių, kuriose turėtų būti palankiausia gimti, dvidešimtuką. Į jį nepateko tik dvi pirmosios šalys: Kataras ir Liuksemburgas.
BVP vienam Lietuvos gyventojui, pagal Pasaulio faktų knygą, pernai buvo 19,100 JAV dolerių, Estijos - 20,400, Lenkijos - 20,200, Latvijos - 16,800 JAV dolerių.
Tyrėjai pastebėjo, kad asmeniui tenkantis BVP yra svarbus pasitenkinimo gyvenimu veiksnys. Įvairūs tyrimai rodo, kad aukštesnes pajamas gaunantys žmonės yra laimingesni už gyvenančius prasčiau. Tačiau per pastaruosius kelerius dešimtmečius pasitenkinimo gyvenimo lygis išsivysčiusiose šalyse didėjo tik labai kukliai, nors jų vidutinės pajamos išaugo gerokai. Tai rodo, kad ne tik turtas lemia pasitenkinimą.
Galima gyvenimo trukmė
Kitas kriterijus, kuriuo remiantis tyrėjai skirstė šalis, buvo numatoma tais metais gimusio žmogaus vidutinė gyvenimo trukmė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinė tikėtina 2011 metais gimusių Lietuvos moterų gyvenimo trukmė - 79,1, o vyrų - 68,5 metų.
Anksčiau minėtoji Pasaulio faktų knyga prognozuoja, kad tarp šiemet gimusiųjų ilgiausiai turėtų gyventi Monako (89,6 m.), Makao (84,43 m.), Japonijos (83,91 m.), Singapūro (83,75 m.) ir San Marino (83,07 m.) gyventojai. Ilgas gyvenimas prognozuojamas ir Andoros, Gernsio, Honkongo, Australijos bei Italijos gyventojams.
Lietuviai pagal prognozuojamą gyvenimo trukmę atsidūrė 87 vietoje. Numatoma 2012 metais Lietuvoje gimusių žmonių vidutinė gyvenimo trukmė yra 75,55 m.
Mūsų kaimynai lenkai pagal galimą gyvenimo trukmę užėmė 78 vietą (76,25 m.), estai - 117 (73,58 m.), latviai - 123 vietą (72,93 m.).
Tarp ištuokų rekordininkių
Tirta ir šeimyninio gyvenimo kokybė, kuri matuota pagal skyrybų skaičių.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai tūkstančiui gyventojų teko 3,4 ištuokos (iš viso pernai skirtingais keliais nusprendė pasukti 10 341 sutuoktinių pora). Tai - didžiausias procentas nuo 1994 metų. Tiek pat ištuokų tūkstančiui gyventojų teko tik 2007 m.
Maža to, Lietuva pateko ir į šalių, kuriose išsituokia daugiausiai porų, dešimtuką. Drauge su Pietų Korėja mūsų šalis užėmė dešimtąją vietą šiame nelinksmame sąraše.
Mus pagal ištuokų skaičių lenkia devintoje vietoje atsidūrusi Čekija, kur tūkstančiui gyventojų tenka 3,11 proc. skyrybų. Aštuntoje vietoje atsidūrė Kuba, septintoje - Moldavija, šeštoje - kaimyninė Baltarusija, penktoje - Ukraina, ketvirtoje - Panama, trečioje - JAV, antroje - Aruba, o dažniausiai žmonės skiriasi Rusijoje.
Stebėjo ir korupciją
Vertinant gyvenimo kokybę atsižvelgta ir į šalies politinę laisvę.
Taip pat atkreiptas dėmesys ir į valdžią, kuri vertinta pagal korupcijos lygį valstybėje.
Viešosios įstaigos „Transparency International“ duomenimis, 2011 metais mažiausiai korumpuota buvo Naujoji Zelandija. Po jos sekė antrąją vietą pasidalinusios Danija su Suomija, toliau - Švedija, Singapūras, Norvegija, Olandija, Australija, Šveicarija ir Kanada. Visos šios šalys, išskyrus Suomiją, yra ir tarp dešimties tų, kuriose turėtų būti geriausia gimti kitąmet.
Dešimtoje šalių, kuriose turėtų būti palankiausia gimti, sąrašo vietoje esantis Honkongas užima dvyliktą poziciją mažiausiai korumpuotų šalių sąraše. Jį lenkia Liuksemburgas.
Lietuva yra tik penkiasdešimta mažiausiai korumpuotų šalių sąraše. Dar žemiau yra Latvija - 61 vietoje. Tuo tarpu Estija užėmė 29, Lenkija - 41 vietą.
Padaugėjo paralmentarių
Matuojant gyvenimo kokybę atsižvelgta ir į lyčių lygybę, kuri pamatuota pagal tai, kiek postų parlamente užima moterys.
Lietuvos Seime per 2008-2012 metų kadenciją buvo buvo 18,4 procento moterų (26 parlamentarės iš 141 Seimo nario). Tiesa, nemaža dalis moterų užėmė vienus svarbiausių valstybės postų: Prezidentės, Seimo pirmininkės, krašto apsaugos ir finansų ministrių.
Daugiausiai moterų parlamente iki šių metų spalio turėjo Ruanda - 56,3 procento. Po to seka Andora (50 proc.), Kuba (42,2 proc.), Švedija (44,7 proc.) ir Seišeliai (43,8 proc.). Lietuva pagal moterų skaičių Parlamente tuomet atsidūrė 72 pozicijoje, Estija - 69, Latvija - 55, o Lenkija - 52 pozicijoje.
Beje, naujame 2012-2016 metų kadencijos Lietuvos Seime dirbs daugiau dailiosios lyties atstovių: 34 iš 139 parlamentarų (arba 24,4 procento).
Balus numušė nedarbas
Gyvenimo kokybės tyrėjams buvo svarbios ir piliečių darbo garantijos, matuojamos pagal bedarbystės lygį šalyje.
Šių metų trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 12,3 procento. Mūsų šalį pagal bedarbių procentą lenkė Latvija, Graikija, Portugalija ir Ispanija.
Iki šių metų rugpjūčio, ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, mažiausi nedarbo rodikliai Europos Sąjungoje užregistruoti Austrijoje, Liuksemburge, Olandijoje ir Vokietijoje.
Guodžia tai, kad Lietuva yra viena iš sparčiausiai nedarbo lygį mažinančių ES šalių.
Svarbus ir klimatas
Tyrėjai, vertindami šalies gyvenimo kokybę, atsižvelgė ir į tokius veiksnius, kaip klimatas. Jie šalis vertino pagal du kriterijus: vidutinį minimalų ir maksimalų mėnesio temperatūros nuokrypį nuo 14 laipsnių Celijaus ir tai, kiek mėnesių per metus šalyje iškrenta mažiau nei 30 milimetrų lietaus kritulių.
Atsižvelgta ir į fizinį asmens saugumą, kuris visų pirma matuotas pagal žmogžudysčių skaičių, taip pat nusikaltimų bei terorizmo riziką.
Tyrėjų nuomone, gyvenimo kokybei svarbus ir kokybiškas visuomeninis gyvenimas, kurį bandyta matuoti pagal gyventojų narystes įvairiose visuomeninėse organizcijose.
Sovietų Sąjungai - 21 vieta
Kurioje šalyje palankiausia gimti, EIU prognozuoja nebe pirmąkart. Toks pat tyrimas buvo atliktas ir 1988 metais. 50 šalių, kuriose tuomet esą buvo palankiausia gimti buvo išvadintos žurnale „The World in 1988“.
Tuomet geriausia vieta gimti laikyta JAV. Po jos sekė Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija ir Kanada.
Šalys, prieš 24 metus užėmusias aukščiausias vietas, dabar vertinamos gerokai prasčiau. Tik Kanada įtraukta į naujojo sąrašo dešimtuką, kuriame jai skirta devintoji pozicija.
Lietuvos, kaip atskiros šalies, prieš kone ketvirtį amžiaus sudarytame sąraše nebuvo. Čia įtraukta tik Sovietų Sąjunga, kuriai drauge su Argentina skirta 21 vieta. Laipteliu žemiau atsidūrė Lenkija.
Sąraše paminėta ir dar viena nebeegzistuojanti respublika - Jugoslavija. Be to, Vokietija buvo vertinta kaip dvi atskiros valstybės: Rytų ir Vakarų Vokietija.
Šveicarija, kurioje dabartiniams vaikams esą gimti geriausia, 1988 metų sąraše užėmė tik 13 vietą, kuria dalinosi su dabar trečioje vietoje esančia Norvegija. Australija drauge su Suomija ir Naująja Zenlandija liko 18, Švedijai skirta 9, o Danijai drauge su Vengrija ir Filipinais - 24 vieta, žemesnė nei ta, kurią tuometinio penkiasdešimtuko autoriai skyrė Tarybų Sąjungai.
Dabar jau galima įvertinti, kiek šios prognozės atitiko vėlesnę realybę.
Vertino ir nuobodumą
Sudarinėjant 1988 metų buvo taip pat atsižvelgiama į daugybę kriterijų. Buvo vertinama ne tik infliacija, šalies gyventojų raštingumas ar BVP, bet ir tokie subjektyvūs dalykai, kaip „miesčioniškumo faktorius“, tai yra, kultūrinis skurdumas, ar nuobodumo indeksas (turima galvoje tai, kas, nepaisant daugybės šalies privalumų, daro ją beviltiškai nuobodžia).
Sakoma, kad būtent šių dviejų faktorių dėka prieš 24 metus JAV ir pavyko įsiveržti į pirmąją vietą. Tuo tarpu Šveicarija už šiuos kriterijus gavo itin mažus balus.
Apdovanojo už šokoladą
1988 metų sąrašo sudarytojai kai kurias šalis nusprendė apdovanoti ir papildomais balais.
Norvegija, Naujoji Zelandija ir Kanada gavo po du papildomus taškus už šalių vaizdingumą. Tiek pat papildomų taškų suteikta Japonijai, Švedijai ir Rytų Vokietijai, nes tuomet čia vienam žmogui teko daugiausiai spaudos.
Kanadai trys papildomi taškai teko už geidžiamiausią piliečio pasą. Tuomet kanadiečiai su savo pasu galėjo be vizos aplankyti daugiausiai Vakarų šalių, džiaugtis pirmenybe gaunant leidimus dirbti Britanijos tautų sandraugos šalyse, o JAV jiems mažiau grėsė tapti antivakarietiškų terorirstų taikiniais. Maža to, kanadiečiams nereikėjo savo šalyje vykdyti karinės prievolės.
Honkongas gavo penkis taškus už pačią įvairiapusiškiausią virtuvę, Prancūzija, Italija ir Japonija po du taškus gavo už vietinius kulinarinius skanėstus, o Belgija ir Šveicarija - po vieną tašką už geriausią šokoladą.
Beje, iš Honkongo buvo ir atimta 10 taškų už politinius bei ekonominius nepastovumus. Tačiau tai nesutrukdė šiai šaliai išlikti septintoje vietoje, kurią ji pasidalino su Jungtine Karalyste.
Sėkmę nulėmė gimtinė
Ir vis dėlto, ar išties gali būti svarbu, kur ir kada žmogus gimsta?
Vienas iš pačių sėkmingiausių pasaulio investuotojų Warrenas Buffettas yra pasakęs, kad viskas, kas gero jam yra nutikę, veda prie fakto, kad jis gimė tinkamoje šalyje - JAV ir tinkamu laiku - 1930 metais.
