T.y. tarp jaunesnių kaip 25 metai tokių vos 8 proc., o tarp respondentų, vyresnių kaip 55 metai – 27 proc. Neutraliai į darbą žiūri 29 proc. apklausos dalyvių. Tuo tarpu 10 proc. rusų tiesiog neapkenčia savo darbo. Užtat labiausiai patenkinti savo darbu psichologai, nes įdomia profesija pavadino net 98 proc. iš jų. Kiek rečiau patenkinti savo darbu apsaugos darbuotojai, rašo aif.ru.
Anot psichologų, iš tikrųjų nėra lengva keisti darbą. Tačiau jei pasvėrę visus „už“ ir „prieš“, priėjote išvadą, kad permainos – būtinos, tada imkitės veiksmų! Jei žmogus pasitiki savo jėgomis, turi daug noro ir atkaklumo bei užsispyrimo įsigyti naują profesiją, net ir tie, kurie seniai nebe studentiško amžiaus, gali tai padaryti.
Tai ne kartą įrodė daugelio šalių garbaus amžiaus studentai. Dabar seniausia moksleivė pasaulyje – Kinijoje gyvenanti 102 metų moteris Ма Xiuxian. Tačiau garbus amžius nė kiek nesutrukdė kinei įstoti į bendro lavinimo mokyklos pirmą klasę. Vaikystėje, kai jos bendraamžiai sėdėjo mokyklos suoluose, Ma buvo priversta dirbti medvilnės plantacijose, todėl skaityti ir rašyti ji taip ir neišmoko. Tačiau pasivyti praleistą laiką pavyko ir po šimtmečio.
Dar vienas pagyvenęs studentas Hermanas Petersas gavo aukštojo mokslo diplomą, įgytą Bolivijos universitete, 2008 metais. Tada jam buvo 90 metų. Absolventas tuo metu jau turėjo 5 vaikus, 17 anūkų ir 4 proanūkius. H.Petersas mokėsi politologijos fakultete, o savo diplominį darbą skyrė 1952 metų revoliucijai, kurioje ir jis aktyviai dalyvavo.
Ne gana to, Hermanas gavęs diplomą, padavė dokumentus į tos pačios aukštosios mokyklos sporto fakultetą. Pagyvenusių studentų netrūksta ir Rytų Europoje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Ukrainoje aukštojo mokslo diplomą gavo 81 metų Feodoras Doroščenko, o vyriausias Rusijos studentas, 84 metų Revkatas Saliachudinovas, studijuoja ekonomiką ir vadybą Kazanės universitete. Karo veteranas, studentas-neakivaizdininkas baigęs mokslus planuoja pradėti savo verslą.
Jei Rytų Europoje pagyvenę studentai vis dar kelia daugelių nuostabą, tai Vakarų Europoje šis reiškinys gana paplitęs. Pavyzdžiui, Vokietijoje priskaičiuojama daugiau kaip 20 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių, besimokančių aukštosiose mokyklose.
Beveik pusė iš jų - vyresni kaip 60 metų žmonės. Dėstytojų teigimu, dauguma iš jų mokosi atsakingiau nei jauni studentai, todėl ir pažangumas tarp vyresnių studentų neretai būna didesnis. Šie pavyzdžiai jums pateikti neatsitiktinai. T.y. kad niekados nevėlu keisti darbą ir profesiją. Geriau pagalvokite, ko reikėtų konkrečiai imtis, norint įgyvendinti savo planus.
Norint gauti savo svajonių darbą jums greičiausiai neužteks turimų žinių. Todėl atkreipkite dėmesį į kvalifikacijos kėlimo kursus arba trumpas mokymo programas, skirtas kurioms nors konkrečioms specialybėms. Tiesa, kursai išmokys konkretaus darbo, tačiau ypatingų žinių nesuteiks.
Išsirinkdami kursus būtinai pasidomėkite, ar ilgai gyvuoja ta mokymo įstaiga, ar ji turi licenciją ir kitus būtinus dokumentus. Kokį diplomą ar sertifikatą gausite baigę kursus, kiek žmonių grupėje. O jei jūsų tikslas – įstoti į aukštąją mokyklą ir gauti antrą (o gal ir pirmą) aukštąjį išsilavinimą, tada teks sugaišti daugiau laiko ir ,žinoma, investuoti lėšų.
Kadangi, greičiausiai, už mokslą teks mokėti iš savo kišenės, antrojo išsilavinimo gavimas paprastai trunka nuo dviejų iki ketverių metų. Prieš įstojant pravartu būtų pasikonsultuoti su specialistais dėl profesijos pasirinkimo. Nes būtų nedovanotina antrą kartą padaryti klaidą ir vėl įsigyti nemėgstamą specialybę. Profesijos pakeitimu užsiima ir įdarbinimo agentūros. Dėl to reikalo vyksta konsultacijos, trunkančios kelias valandas, per kurias jums reikės atsakyti į klausimus apie savo interesus, charakterio ypatybes ir sugebėjimus. Taip pat pabendraus ir psichologas.
iš anksto paskaičiavę, kiek teks pakloti pinigų įvairiems kursams arba už antrąjį aukštojo mokslo diplomą, suprasite, kad mokytis nėra pigus malonumas. O ar galima sutaupyti? Galimybė nemokamai mokytis įvairiuose kursuose ir kelti savo kvalifikaciją paprastai turi tie, kurie yra darbo biržos įskaitoje arba siunčia įmonė. Todėl oficialiais bedarbiais gali būti ir netekę darbo, ir vakarykščiai studentai, ir namų šeimininkės.
Užtat yra galimybė pasirinkti tuos kursus, kurie jums patinka arba jums reikalingi dėl tolimesnės karjeros, o ne ten, kur yra laisvų vietų. Kitas geras būdas nemokamai įgyti žinių ieškant sau mėgstamo darbo, tai pasinaudoti įmonių ir kompanijų organizuojamais kursais savo darbuotojams. Be to, ne vienas tai daro neatsitraukdamas nuo darbo. Tikėtina, kad įsidarbinus kurioje nors iš tų firmų net ir už nedidelį atlyginimą, jūs gaėsite daug laimėti: sutaupyti pinigų mokslui ir įgyti mėgstamą profesiją.
Todėl daugiau nebesikankinkite, jei jums neįdomu dirbti tai, ką dirbate, o keiskite savo gyvenimą ir ieškokite savęs. Nebijokite išmėginti save kitose veiklos sferose. Be to, visados lieka galimybė grįžti į įprastą darbą. Net jei ir neišnaudosite įgytų žinių, užtat jausite, kad norėjote kažką padaryti, bet nepavyko. Kaip sakoma, mokslo ant pečių nereikia nešioti.
Parengė Sniegė Pilypienė
