Baltarusiai Vasilijus bei Tatjana, vieną rudens popietę vaikštinėję po vieną iš didžiųjų sostinės prekybos centrų, šį kartą dairėsi naujų rūbų.
„Turime Lietuvoje ir verslo reikalų, tad atvykstame dažnai – maždaug kartą per mėnesį. O užsukti į sostinės prekybos centrus vilioja didesnis prekių pasirinkimas ir gerokai mažesnės kainos nei Baltarusijoje“, - sakė Vasilijus.
Anot jo, dažnai į Lietuvą apsipirkti atvyksta ir jų draugai.
„Bene didžiaužias tokių kelionių minusas – eilės pasienyje, tiek iš Baltarusijos, tiek ir iš Lietuvos pusės, savaitgalį kartais tenka palaukti net ir po 5-6 val. Kita problema – vizos.
Norint gauti vizą Lietuvos ambasadoje, reikia turėti kelionės čekius, viešbučio rezervaciją, tuo tarpu Lenkijos ambasadoje viso to nereikia ir Šengeno vizos, nurodžius kelionės tikslą – apsipirkimą, išduodamos daug paprasčiau, o vizų kaina ta pati“, - lygina Vasilijus, tarsi teigdamas, jog taip Lietuva nesistengia pritraukti daugiau baltarusių.
Supaprastino, bet ne iki galo
Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, pripažino, jog nepaisant pastaraisiais metais supaprastintos vizų išdavimo tvarkos, vis dar sulaukia nusiskundimų iš užsienio svečių, ypatingai iš tų turistų, kurie į Lietuvą nori atvykti trumpesniam laikui, t.y. savaitgaliui.
„Tai yra turistai, kurie paprastai gyvena viešbučiuose, valgo restoranuose bei apsiperka brangiose parduotuvėse. Taip Lietuva nemažai praranda – tiek verslininkai, tiek ir šalies biudžetas, - apgailestauja E. Šiškauskienė. - Tvarka supaprastinta, tačiau vis tik nesugebame būti patrauklesni nei kitos šalys, kurios kur kas lengviau išduoda vizas“.
Tuo tarpu Dainius Šriubša, Užsienio reikalų ministerijos Šengeno skyriaus vadovas, skaičiuoja, jog šią vasarą baltarusiams išduotų vizų skaičius, palyginti su 2010 m., išaugo net 104 proc., o neišduotų vizų skaičius tėra labai menkas – mažiau nei 1 proc.
„Praktiškai visi besikreipiantys gauna vizas. Tačiau priklausomai nuo kelionės tikslo reikia arba kelionės čekių, arba apmokėtos viešbučio rezervacijos“, - kalbėjo D. Šriubša, atsisakęs lyginti atskirų valstybių sąlygas, išduodant Šengeno vizas.
Išleidžia daugiau
Tuo tarpu pakalbinti prekybos centrai sutartinai džiaugiasi augančiais užsienio pirkėjų srautais.
Pasak Ingos Navickaitės, „Ozo“ prekybos ir pramogų centro direktorės, per šiuos metus užsieniečiai šiame prekybos centre išleido beveik 3 kartus daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Didžioji jų daugumą, apie 85 proc. - Baltarusijos pirkėjai.
„Nors užsieniečių augimo tempai yra įspūdingi, tačiau vis tik pagrindinis mūsų prekybos centro pirkėjas yra Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų gyventojas. Užsieniečiai sudaro vidutiniškai 10 proc. visų pirkėjų“, - skaičiuoja I. Navickaitė.
Tačiau baltarusiai, atvykę į Lietuvą, išleidžia daugiau. „Vidutiniškai baltarusio vieno pirkinio krepšelis siekia apie 500 Lt. Tuo tarpu lietuvio krepšelis yra ženkliai mažesnis, tačiau jie perka dažniau“, - lygina I. Navickaitė.
Važiuoja ne tik į Lietuvą
„Baltarusijoje nėra tokių modernių prekybos centrų su didžiule parduotuvių bei tarptautinių prekinių ženklų pasiūla. O ir esančiuose kainos gerokai didesnės nei Lietuvoje“, - įvardija atvykimo priežąstį Vasilijus bei kartu pripažįsta, jog apsipirkti važiuoja ne tik į Lietuvą, bet ir Vokietiją bei kaimyninę Lenkiją, kur kainos dažnai būna dar mažesnės nei Lietuvoje, o ir vizos lengviau išduodamos.
Tačiau ir Lietuva turi nemažai privalumų – netolima kelionė, kalbos barjero nebuvimas – daugelis lietuvių kalba rusiškai.
„Galimybė susigrąžinti dalį pridėtinės vertės mokesčio irgi yra paskata apsipirkti Lietuvoje“, - sako Česlovas Urbonavičius, Vilniaus „Akropolio“ valdytojas, pridurdamas, jog į mūsų šalį atvažiuoja vis daugiau baltarusių ne tik apsipirkti, bet ir pailsėti Druskininkuose ar Palangoje, papramogauti, aplankyti koncertus.
Jis skaičiuoja, jog keletą pastarųjų metų pirkėjų iš kaimyninės valstybės bendras skaičius „Akropolio“ kasmet maždaug padvigubėja.
Perka daugiau
Bendrovė „Global Blue Lietuva“, padedanti susigrąžinti PVM užsieniečiams, skaičiuoja jog per šiuos metus užsieniečių šalies parduotuvėse, palyginti su pernai metais, išleido beveik 65 proc. daugiau. Išrašytų „Akropolio" Tax Free formų suma ūgtelėjo 84 proc., tačiau šiek tiek sumažėjo vidutinis vieno pirkinio krepšelis nuo 779 iki 699 litų.
Atitinkamai baltarusių rodikliai augo – 55 bei 80 proc., o vieno pirkinio krepšelis siekė 648 litus. Populiariausios baltarusių įsigyjamos prekės – avalynė, drabužiai,buitinė technika, kosmetika, prekės vaikams.
„Jei anksčiau baltarusius labiausiai domindavo patys prabangiausi prekiniai ženklai, tai dabar atvykstančių pirkėjų ratas yra gerokai įvairesnis“, - augančiais kaimyninės šalies pirkėjais džiaugiasi ir Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės generalinis direktorius.
