– Mante, kokia jūsų namų priešistorė, kaip juos atradote, kuo ši vieta pasirodė ypatinga?
– Iš tiesų seniai svajojome apie namus, pro kurių langus atsivertų įspūdingi vaizdai. Matyti daug buvo vienas pagrindinių kriterijų renkantis butą. Ir tuo džiaugiamės iki šiol. Be to, vieta mieste ir šalia esantis parkas taip pat turėjo įtakos mūsų pasirinkimui.
– Namų interjerą kūrėte patys. Kokių namų norėjosi?
– Interjerą kūrėme sau. Svarbiausia, kad namai būtų patogūs gyventi mums, atitiktų ne tik fizinius, bet ir estetinius mūsų poreikius. Norėjosi švarių, aiškių sprendimų. Skaidrumo, paprastumo ir funkcionalumo. Nevengėme įdomesnių, gal kiek neįprastų ar iš pirmo žvilgsnio nepraktiškų dalykų. Leidome sau eksperimentuoti ir patikrinti idėjas savo kailiu.
– Buto lubas palikote betonines. Kokią atmosferą kuria tokios lubos, ką jos suteikia namams?
– Pagrindinė buto interjero gairė yra natūralios medžiagos – medis, betonas – ir jas siejanti balta fono spalva. Taip kilo idėja kaip pagrindinį akcentą išnaudoti monolitines, nenudailintas lubas su jose įsispaudusiu savotišku statybų istorijos raštu. Šį akcentą pabrėžti siekėme ir apšvietimu.
Vengėme įprastų viduryje kambario kabančių lempų. Mūsų apšvietimo elementai suplanuoti būtent ten, kur jų reikia, o lubos apšviečiamos epizodiškai, taip dar labiau pabrėžiant jų grubumą, natūralumą. Atsvara šaltoms luboms – šiltos medžio masyvo lentų grindys. Jos visame bute yra vientisos ir savo medžiagiškumu, spalva kuria jaukumą. Dauguma baldų yra tarsi pakylėti nuo grindų. Taip sukuriamas darnios erdvės pojūtis.
– Gana įdomiai įsirengėte ir miegamąjį. Papasakokite šiek tiek apie šį kambarį.
– Planuodami šį kambarį norėjome suderinti kelis dalykus: pirmiausia, aišku, patogų miegamąjį, antra – drabužinę, kurioje galėtumėme laisvai sukinėtis, ir trečia – išsaugoti erdvų ir šviesų prieškambarį. Tai pavyko pasiekti šiek tiek neįprastu sprendimu. Tarp miegamojo ir prieškambario yra drabužinės erdvė. Ji atskiria skirtingų funkcijų zonas, bet neužtveria erdvės ir praleidžia šviesą.
– Namuose yra ir jūsų pačių kurtų daiktų, pavyzdžiui, lempos, smagiai ištapyta dukters kambario spinta. Kaip gimsta tokios idėjos? Ką su jomis ketinate daryti – pasilikti sau, o gal tiražuoti ir net įkurti kokią nors nedidelę dizaino parduotuvėlę?
– Na, šios idėjos yra skirtingo senumo. Ištapyta spinta turi savo istoriją. Ji atkeliavusi iš mano paauglystės laikų. Tada dekoruodama savo kambarį nusprendžiau atnaujinti spintą ir ji įgavo tokį pavidalą, o po kurio laiko rado naują vietą jau mūsų dukters kambaryje. Spinta neatnaujinta jau apie 20 metų, o štai žurnalinis staliukas iš bilijardo stalelio „persikvalifikavo“ tik atkeliavęs į šį butą.
Šie daiktai savaime rado savo vietą ir paskirtį. Visai kitokia šviestuvų kilmė. Juos projektavome ir pasigaminome specialiai savo butui. Tai paprastų, švarių formų elementai, skirti apšviesti konkrečias funkcines zonas. Pasigaminome prieškambario, valgomojo stalo ir vaiko kambario šviestuvus. Tiesą sakant, techniniai sprendimai yra gana paprasti ir idėja apie jų tiražavimą buvo kilusi, tačiau kol kas nebandėme jos plėtoti.
Yra ir daugiau mūsų perdirbtų detalių, naudojant tam tikrus elementus ir jungiant juos su naujomis detalėmis. Pavyzdžiui, „Burbulas“. Tai šviestuvas, dieną papildantis interjerą kaip įdomi detalė, o vakare sukuriantis jaukią atmosferą ir įdomių atšvaitų. Jam sukurti panaudotas seno tipiško sovietinio šviestuvo gaubtas, keletas detalių ir šiltas, jaukus vilnonis nertinis. Tokiu principu pritaikydami įvairius daiktus pasigaminome ir balkono staliuką. Jis labai lengvai išardomas ir sugula į vieną trijų lentų krūvelę, neužimdamas daug vietos.
Tik šiemet mūsų namuose apsigyveno katė, tai ta proga, nenorėdami pirkti įprastų katei būtinų daiktų, sukūrėme „Špūlę“. Ši draskynė patinka ir katei, ir tinka prie mūsų buto interjero.
– Pro jūsų langus atsiveria panorama, verta milijono... jūros vartai. Ko gero, tai niekada nepabostantis vaizdas?..
– Tikrai taip. Tik atsikraustę į šiuos namus, tiesiog prigulę prie langų gėrėdavomės vaizdu. Dabar tai tapo maloniu kasdieniu fonu. Pripratome prie šio vaizdo, bet jis niekada neatsibosta. Atrodo, kad tą supančią erdvę jauti nuolat. Grįžti namo visada malonu. Kas vakarą vis kitaip saulė leidžiasi į jūrą.
– Kuo apskritai ypatingas gyvenimas Klaipėdoje?
– Jūra. Gyvenimą Klaipėdoje ypatingą daro jūra. Ji išlaisvina žmones.
– Abu su vyru esate architektai, projektuojate namus kitiems žmonėms. Kokiais principais, filosofija vadovaujatės darbe?
– Pagrindiniai principai yra elementarūs. Svarbiausia niekada nepamiršti, kad projektuoji žmogui. Todėl pirmiausia visuomet įsiklausome į poreikius, svajones, planus, idėjas. Tada antras dėmuo – kontekstas. Aplinkos pajautimas ir jos pranašumų bei trūkumų išnaudojimas. Mokėjimas klausyti ir girdėti – svarbi architekto profesijos dalis. Įgyvendindami idėjas siekiame jas išgryninti ir perteikti švariomis, funkcionaliomis formomis.
– Kas jums yra jaukūs namai, į kuriuos visada norisi grįžti po darbo dienos?
– Jaukūs namai – tai ne tik interjeras. Visų pirma tai – žmonės, pas kuriuos grįžti.
