Tiesioginis kuro pakaitalas
Nors ir skamba utopiškai, tačiau tai nėra misija neįmanoma. Daugiau kaip 90 proc. viso to, kas yra išgaunama iš viskio distiliatoriaus, galiausiai taip ir netampa viskiu.
Tai – grūdai ir po pirmosios gamybos fazės liekantis skystis, kasmet kartu sudarantys daugiau kaip pusantro milijono litrų atliekų.
Šios, turėdamos itin didelę cukraus koncentraciją, šiandien dažniausiai yra panaudojamos trąšų ir pašaro gamybai, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai jos yra paprasčiausia išpilamos į jūrą.
Tuo tarpu Napier universiteto mokslininkai jau anksčiau yra įrodę, jog šios atliekos – tai itin palanki terpė tam tikroms bakterijoms daugintis. Misdamos alkoholio likučiais pastarosios gali pagaminti biobutanolį – tiesioginį kuro pakaitalą, net trečdaliu galingesnį už kitus biodegalus, įskaitant ir etanolį.
Skirtingai nei pastarasis, biobutanolis nereikalauja jokių papildomų variklio modifikacijų, ir yra itin lengvai sumaišomas tiek su dyzelinu, tiek ir su biodyzelinu. Nors kol kas kalbama tik apie tokį mišinį, kuriame biobutanolis sudarytų vos 5-10 proc degalų, tačiau tai taip pat reikšminga dalis.
Nauda ir įmonei, ir aplinkai
Pasak „Tullibardine“ atstovų, šitokios viskio gamybos permainos yra itin svarbios net tik pačios įmonės veikloje, bet ir viso regiono socialinei gerovei.
Apimdamos dvi svarbias Škotijos pramonės šakas – viskį ir atsinaujinančią energetiką – jos ne tik leis sumažinti taršą, bet ir paskatins tolimesnę švarios aplinkos idėjos sklaidą.
Kaip teigia šiam projektui vadovavęs Napier universiteto profesorius Martinas Tangney, atliekų panaudojimas yra gerokai draugiškesnis aplinkai procesas nei derliaus auginimas specialiai vien tik biodegalams.
Be to, šitoks viskio atliekų perdirbimas tuo pačiu leistų įvykdyti ir Europos Sąjungos iškeltus tinklus iki 2020 metų bent 10 proc. viso sudeginamo iškastinio kuro pakeisti atsinaujinančiu.
Pasak M. Tangney, žmonės privalo nustoti galvoti vien tik terminais „arba arba“, kadangi bent jau kol kas visiškai atsisakyti naftos yra tiesiog neįmanoma.
Be to, skirtingoms valstybėms reikia skirtingų dalykų, o viskio atliekų pavertimas degalais bent jau kol kas atrodo kaip pats geriausias sprendimas Škotijai. Sukūrus daugiau darbo vietų varyklose, tai galėtų padėti išspręsti ir regiono bedarbystės problemą.
Naujo tipo biodegalai degalines turėtų pasiekti jau po kelerių metų. Ilgainiui juos taip pat tikimasi pritaikyti ir lėktuvų varikliams.
Parengė Miglė Šeikytė
