Juk daržoves dažniau perkame parduotuvėje nei skiname savo šiltnamyje, o picai naudojame paruoštą pagrindą, užuot minkę tešlą rankomis.
Vadinasi, auga ir plečiasi maisto pramonė, daugėja pramoninių, o ir buitinių atliekų – galbūt jau pastebėjote, kad šiukšlių kibiras namie prisipildo vis greičiau? Net ir susimąstę apie šias problemas, nieko nesiimame, nes neturime pakankamai žinių – kaip vartoti maistą atsakingai ir taip tausoti aplinką.
Viena iš šiomis problemomis besirūpinančių organizacijų yra Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI), ėmęsis švietėjiško visuomenės informavimo projekto „Tausojantis vartojimas ir maistas“. Šiam, kaip ir kitiems aplinkosauginio švietimo projektams Europos regioninės plėtros fondo finansavimas yra skiriamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Prie šių projektų finansavimo prisideda ir patys projektų vykdytojai, tačiau didžioji dalis išlaidų yra finansuojamos ES fondų lėšomis.
Projekto metu Vilniaus regiono mokyklose šia tema buvo surengta 20 seminarų, kuriuose sudalyvavo daugiau kaip 2000 moksleivių. Jie klausėsi lektorių patarimų apie tai, kaip reikia tausoti vandenį, rinktis sezoninius ir geriausiai savo šalyje pagamintus maisto produktus, kaip pasirinkti tinkamą maisto kiekį ir jo gaminimui sunaudoti mažiau energijos. Akciją lydėjo ir atmintinės, kurios, kaip tikisi projekto rengėjai, pasiekė ir moksleivių tėvus.
„Tiksline auditorija pasirinkome būtent moksleivius, nes projektu siekiame ilgalaikių tikslų: ugdyti nevartotojišką požiūrį į gamtą, aplinkosauginę moralę kaip neatsiejamą asmenybės dalį bei gyventojų atsakomybę už visos planetos ateitį. Be to, moksleiviai yra patikimiausias kanalas norint į vartojimo problemas atkreipti ir vyresniųjų dėmesį“, – dėsto NMVRVI direktorius Gediminas Pridotkas. Pasak jo, moksleiviai daugiau sužinojo ne tik apie buitinius tausojančio vartojimo aspektus, bet ir apie vartojimo įtaką biosferos išsaugojimui, ekosistemų ilgaamžiškumui bei poveikį visuomenei ir ekonomikai.
Projekto rengėjų teigimu, tokie faktoriai kaip namų ūkyje naudojamų elektros prietaisų skaičiaus augimas, gyventojų mobilumo didėjimas, dirvožemio ir vandens išteklių rūgštėjimas, buitinių atliekų kiekių augimas perspėja apie neigiamą vartojimo įtaką gamtai ir visai planetai, todėl gyventojams būtina pateikti integralią informaciją, kuri skatintų ne tik tinkamą vartotojų elgseną, bet ir suteiktų geresnį esamos situacijos suvokimą, platesnę vartotojo atsakomybę.
Projekto „Tausojantis vartojimas ir maistas“ metu taip pat buvo sukurti ir nacionaliniuose televizijos kanaluose transliuojami edukaciniai vaizdo klipai bei publikuoti straipsniai Lietuvos dienraščiuose. Iš viso projekto vertė siekia virš 360 tūkst. litų, o iš Europos regioninės plėtros fondo buvo skirta virš 300 tūkst. litų.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
