Milijoną į šios paslaugos plėtrą investavusi bendrovė tvirtina, kad nesitiki pelno, tiesiog kuria vartotojų informavimo sistemą. Prekybos įmonių asociacija tvirtina priešingai - jie leidžia pirkėjams ir užsirašyti, ir fotografuoti kainas savo reikmėms, o PriceOn.lt iš to siekia komercinės naudos.
Slepia
- Jūs neturite teisės to daryti! Tuoj pat baikit, arba kviesime policiją!
- Tačiau aš nepažeidžiu jokių įstatymų. Niekas negali uždrausti pasitikrinti kainos!
- Nieko nežinau – parduotuvė yra privati teritorija ir čia draudžiama fotografuoti!
- Jei būtų privati teritorija, čia negalėtų užeiti visi, o vieta, kur kviečiami visi, yra vieša! Ir jokie Lietuvos įstatymai nedraudžia domėtis kaina!
- Užteks, tuoj pat palikite parduotuvę. Čia privati teritorija ir fotografuoti draudžiama!
Toks ir panašūs pokalbiai tarp „PriceOne“ kainų skenuotojų ir prekybos centrų apsaugos darbuotojų, kuriuos spaudos konferencijoje parodė „PriceOn“ direktorius Jurijus Laneckis, atrodė tikrai nemaloniai – apsauga akivaizdžiai buvo linkusi konfliktuoti, jaunuoliai irgi nesiruošė nusileisti.
Nugalėjo jėga – prekių skenuotojai galiausiai atsidūrė gatvėje.
„Vėliau policija nebesutikdavo važiuoti į tokius apsaugos iškvietimus, tai jie net griebėsi melo – skambino, sako taip ir taip, prekes skenuoja, tie sako, kad tokių bėdų nesprendžia, tuomet apsaugininkas sako: „O jei man grasino?“ Policija atvažiuoja“, – piktinosi J. Laneckis.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė tiesiog džiaugėsi, kad kažkokia verslo struktūra ėmėsi padėti pirkėjams, ir nesuprato, kodėl kažkas gali būti suinteresuotas jai trukdyti.
„Kai tik pradėjome šį projektą, tikėjomės, kad gali kilti įvairių trukdžių, tačiau kad bus taip – tikrai negalvojome. Susitikome ir kalbėjomės su prekybos centrų vadovybe.
Neteigsiu, kad visi prieš – su „Rimi“ jau puikiai bendradarbiaujame, su „Maxima“ derybos visai sėkmingos – tad dažnai atrodo, kad toks apsaugos ir vadybos elgesys yra vietinė konkrečių prekybos centrų iniciatyva.
Jei prekes skenuojame prekybos centre arčiau vadovybės, kliūčių būna daug mažiau, negu kažkokioje tolimesnėje vietoje“, – paklaustas, ar nebijo galutinai susipykti su prekybininkais, atsakė „PriceOne“ atstovas.
Neslepia
Prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, paklaustas, ar tikrai pirkėjui draudžiama fiksuoti kainas, tai neigė.
„Galiu užtikrinti, kad asociacijai priklausančios įmonės niekada nedraudė ir nedraus paprastam pirkėjui savo asmeniniais tikslais fiksuoti kainų, žiūrėti, kur yra geriausias pasiūlymas.
Tačiau jei kainų informacija renkama komerciniais tikslais, toks dalykas turi būti suderintas su prekybos tinklo atsakingais asmenimis.
Juk reikia išvengti situacijų, kai verslo įmonės trukdo kitiems pirkėjams, kai galimai gali būti pažeistos vartotojų asmens duomenų apsaugos taisyklės, gali būti pateikiama nebeaktuali, pasenusi informacija.
Be to, parduotuvės interjeras yra intelektinė nuosavybė, o ne visada aišku - fotografuojama kaina ar įrangos bei prekių išdėstymas“, - aiškino L. Vilimas.
Trukdo
„Lietuvos įstatymai reglamentuoja informacijos rinkimą ir tai nėra draudžiama. Aišku, informacija gali būti apribota – galima drausti fotografuoti, pavyzdžiui, atominį reaktorių.
Tačiau kainos yra viešos, kiekvienas žmogus – ar individualiai sau, ar bet kam kitam, turi teisę sužinoti kainą. Atvirkščiai – prekybininkas privalo ją pateikti ir negali vykdyti jokios diskriminacijos teisindamasis savo vidaus taisyklėmis.
Juk mūsų žmonės nefotografuoja jokių prekių – jie skenuoja kainos kodą.
Pirmiausia iškviesta policija ir reikalauja peržiūrėti kainų rinkėjo telefono duomenis, ar nėra nuotraukų. Pavyzdžiui, viename ne maisto prekių skyriuje kokioje nors „Akropolio“ „Maxima“ parduotuvėje gali būti iki 30 tūkst. prekių pavadinimų, penki mūsų darbuotojai jas nuskenuoja per kelias valandas.
Jie apmokyti, niekada netrukdo pirkėjams, visi supažindinti su Lietuvos įstatymais ir visada prisistato.
Taip skenuoti prekes visoje Lietuvoje labai brangu ir darome tai tik dėl to, kad nepavyko susitarti su prekybos centrais, jog jie patys pateiktų visas kainas mūsų portalui“, – sakė J. Laneckis.
Jis teigė, kad iš šio darbo Lietuvoje nesitiki ir nesitikėjo jokio pelno – projektą pradėjo vystyti kaip pavyzdį, kad vėliau galėtų pradėti šią paslaugą teikti kitose šalyse, kur iš interneto jau galima uždirbti.
Netrukdo
Prekybos įmonių asociacija šią situaciją regi kitaip.
„Jei toks projektas vyksta – viskas turi būti suderinta. Konfliktai pirmiausia vyksta dėl to, kad jie elgiasi nesąžiningai – ateina, neprisistato ir pradeda fiksuoti visus produktus.
O kai paaiškina, kad tai - komercinis produktas, jiems reikia kainų, tuomet jų ir paklausia, kaip viskas bus pateikta.
Parduotuvėse kainos dažnai kinta. Akivaizdu, kad prekybininkas turi žinoti, jog jo kainos bus teisingos, pateiktos kvalifikuotai ir neklaidinančiai.
Kas atsakys, jei viešai bus skelbiamos tą dieną jau pasikeitusios kainos? Prekybos tinklų atstovai susitiko su įmonės atstovais ir nesuprato, kokiu tikslu tai padaryta.
Juk tai verslo įmonė, į ją investuota didelė suma, ji turi atsipirkti, tad kažkoks interesas yra. O išreiškus nepasitikėjimą mums buvo duota suprasti – neduosite kainų, eisime į žiniasklaidą ir sakysime, kad jas slepiate. Bet taip jokiais būdais nėra!“ – piktinosi L. Vilimas.
Interesai
Joks verslininkas neinvestuos milijono į akivaizdžiai nuostolingą projektą – vien profesionalius skenuotojus išlaikyti kainuoja nepigiai.
„Į mus investavo rizikos kapitalo holdingas „LTK Capital“. Ji neturi interesų plataus vartojimo prekių rinkoje. Taip, ji, kaip rizikos kapitalistas, dar valdo vieną interneto parduotuvę.
Tačiau tai tik investuotojas. Pavyzdžiui, jei jūsų privačiame fonde kaupiama pensija per banką investuota į tą pačią „Rimi“ grupę, tai nereiškia, kad jūs turite interesą ginti „Rimi“, – tiesiai paklaustas apie pinigus atsakė PriceOn.lt vadovas.
„LTK Capital“ nurodo, kad yra investavusi į interneto parduotuvę pigu.lt, restoranų tinklą „Čili“, „East Island“ SPA centrus ir kosmetiką.
Pavyzdžiui, kai kurių prekių galima įsigyti ir pigu.lt, ir tiriamuose prekybos centruose, tad kodų skenavimą iš dalies galima traktuoti kaip prekybinį šnipinėjimą. Kita vertus, vartotojui nėra jokio skirtumo, kas jam pateikia kainas – svarbu, kad teisingas.
Jei kainos kinta kiekvieną dieną, kas visu tuo užsiima?
„Parduotuvės, spausdindamos kainas, nurodo ir dieną, kuomet jas parinko. Jei užeisite į bet kurį prekybos centrą, garantuojame, labai greitai rasite nuo 2010 metų nepakitusių kainų. Labiausiai kinta vaisių, mėsos kainos, būna akcijų.
Tačiau išties nėra taip, kad visos kainos kistų labai dažnai, – paaiškino J. Laneckis. – Skirtinguose prekybos centruose kainos labai nesiskiria, tačiau žinant viską tiksliai įmanoma sutaupyti iki 15 procentų“
Galiausiai PriceOn.lt vadovas papasakojo, kad panaši paslauga prieš porą metų Anglijoje sukėlė prekybos centrų kainų karą – pirkėjams tiksliai žinant, kas kur kiek kainuoja, visi buvo priversti kainas mažinti.
Todėl prekybos centrams tokios pirkėjų žinios labai nepatinka. Paklaustas, ar patys neturi tikslo sukelti tokį karą, J. Laneckis atsakė: „Bet juk pirkėjams tai būtų naudinga!“
Gal ir naudinga, tik ar būna karų be aukų? Gerai, jei kris tik „blogųjų“ prekybos centrų galvos, o jei kainos ir vėl kris kokybės sąskaita?
Bet kuriuo atveju programėlė, kurioje pateiktos tikslios visų prekių kainos, tikrai būtų labai naudinga. Tačiau jau ir dabar pašto dėžutės lūžta nuo reklaminių akcijų bukletų, o ir internetu maisto produktais prekiaujanti „Maxima“ savo kainas skelbia.
Akcijos skirtos privilioti pirkėjams, tačiau kainos juk ten nurodomos teisingos.
Gal ir teisus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, paskelbęs, kad vartotojai privalo turėti teisę susipažinti su produktų kainomis, tačiau konkrečiai į šį konfliktą kištis nepanoręs – tegul verslo subjektai savo santykius aiškinasi tarpusavyje, o kas naudinga, vartotojai atsirinks patys.
Juolab, kad Lietuvoje yra ir kitas panašias paslaugas teikiantis portalas - kainos.lt.
