„Swedbank“: būsto kainos iki 2015 metų nekils

2013 metais planuojamas darbo užmokesčio kilimas bei mažėjantis nedarbas ir istorines žemumas siekiančios palūkanų normos didins būsto įperkamumą.

“Prielaidų, kad būsto kainos kils - nėra”, - tikino N. Mačiulis.<br>D. Umbrasas
“Prielaidų, kad būsto kainos kils - nėra”, - tikino N. Mačiulis.<br>D. Umbrasas
Daugiau nuotraukų (1)

Šarūnas Meškys

Dec 10, 2012, 11:00 AM, atnaujinta Mar 14, 2018, 6:15 PM

Vilniuje nekilnojamojo turto kainos per tris 2012 metų ketvirčius išaugo 0,2 proc. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, būsto įperkamumas iš Baltijos šalių sostinių labiausiai išaugo Vilniuje.

Reikšmingesnio būsto brangimo ekonomistas dar neprognozuoja, tačiau daugėja prielaidų, leidžiančių tikėtis didesnio būsto rinkos aktyvumo jau kitų metų antroje pusėje. Tai rodo ir didėjanti pasiūla - baigtų statyti butų skaičius daugiabučiuose šiemet išaugo apie 50 proc.

Rygoje ir Taline per 2012-uosius blogėjo atlyginimų ir butų kainų santykis, tuo tarpu Vilniuje jis beveik nekito. Įperkamumą visose sostinėse augino spartus palūkanų kritimas, kurį lėmė tarpbankinės palūkanų normos (VILIBOR ir EURIBOR) mažėjimas. Vilniuje būsto paskolų palūkanos sumažėjo iki 3,03 proc.

Per tris ketvirčius įperkamumas išaugo ir daugelyje mažesnių miestų Lietuvoje. Lengviausia būstą įsigyti tapo Alytaus gyventojams. Sunkiausiai - Druskininkuose, Palangoje bei Neringoje.

Anot N. Mačiulio, manoma, kad iki 2015 metų būsto rinką slopins žemas gimstamumo lygis, mokesčių politikos griežtumas – didesnis pajamų apmokestinimas bei turto apmokestinimas.

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad itin svarbu, jog valstybės mokesčių politika būtų aiški. "Vien diskusijos apie didesnį pajamų apmokestinimą ir galimai išplėstą apmokestinamo turto bazę turi neigiamą poveikį - gyventojai nusprendžia palaukti ir pažiūrėti, kaip tokie pokyčiai paveiktų jų šeimos pajamas ir galimybes grąžinti skolą", - teigia ekonomistas.

Todėl lietuviai neskubės imti būsto paskolas. „Prielaidų, kad būsto kaina kils nėra. O jei kils, tai neženkliai“, - sakė ekonomistas.

Nekilnojamojo turto rinkoje įvertinti du rodikliai – būsto įperkamumas ir nuomos pajamingumas.  

„Pastaraisiais metais matoma teigiama tendencija – nuomos pajamingumas didėjo, nors ir neženkliai – Kaune siekė 7,3 proc., Vilniuje 5,9 poc. (2007 metais Vilniuje siekė 8 proc, Kaune apie 10 proc.).

 Šis procentas nurodo, kokią dalį būsto vertės gautų savininkas už nuomą per metus. Pasak N. Mačiulio, nuomos pajamingumo rodiklis yra naudingas instrumentas vertinant būsto nuomos ir įsigijimo alternatyvas.

2012 metų lapkričio mėnesį, nuomos kaina Kaune už kv. m. siekė 12 Lt. “Tai mažiausia kada nors užfiksuota nuomos kaina”, - tikino ekonomistas.

Ekonomisto manymu, neženklų būsto kainų didėjimą gali lemti mažos paskolų palūkanos (2011 3,03 proc. 2008 – 6,8 proc.), 2013 metais didėsiantis būsto įperkamumas ir nuomos pajamingumas bei mažiausias įsiskolinimų lygis Europoje.

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad itin svarbu, jog valstybės mokesčių politika būtų aiški. "Vien diskusijos apie didesnį pajamų apmokestinimą ir galimai išplėstą apmokestinamo turto bazę turi neigiamą poveikį - gyventojai nusprendžia palaukti ir pažiūrėti, kaip tokie pokyčiai paveiktų jų šeimos pajamas ir galimybes grąžinti skolą", - teigia ekonomistas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.